Nacionalinių vizų (D) išdavimą kuruos Migracijos departamentas
Visų pirma, svarbu žinoti, kad nuo liepos 1 d. nacionalinių vizų išdavimu rūpinsis Migracijos departamentas, o visi prašymai išduoti nacionalinę vizą (D) turės būti pateikiami per MIGRIS elektroninių migracijos paslaugų sistemą. Iki šiol tokius prašymus priimdavo Lietuvos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos arba Užsienio reikalų ministerijos parinkti vizų centrai užsienyje. Lietuvoje teisėtai esantiems užsieniečiams aktualu ir tai, kad dėl nacionalinių vizų (D) išdavimo bus galima kreiptis ne tik per išorės paslaugų teikėjus, tai yra „VFS Global” centrus, kurie šiuo metu veikia 34 užsienio valstybėse, bet ir tiesiogiai Migracijos departamento skyriuose.
Kam ir kokiais atvejais nacionalinės vizos (D) bus išduodamos?
Pagal naująją tvarką nacionalinės vizos (D) toliau bus išduodamos, pavyzdžiui, į Lietuvą atvykstantiems Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos akredituotiems žurnalistams.
Užsieniečiams verslininkams nacionalinė viza galės būti suteikiama tuomet, kai jie atvyksta į Lietuvą užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruotos įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyviai. Tokios įmonės nuosavo kapitalo vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų turi būti tokių užsieniečių investuotos lėšos ar kitas turtas. Dėl nacionalinės vizos galės kreiptis ir tokios įmonės vadovas, kurio atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Nacionalinė viza (D) taip pat galės būti suteikiama užsieniečiui, kuris yra užsienio valstybėje, kuri nėra ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, kurį įmonė komandiruoja laikinai dirbti įmonėje Lietuvoje.
Nacionalines vizas galės gauti ir sezoninių darbų į Lietuvą dirbti atvykstantys užsieniečiai, turintys Užimtumo tarnybos išduotą leidimą sezoninį darbą dirbti ilgiau nei 90 dienų.
Galiausiai, nacionalinės vizos bus išduodamos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar kitų susitarimų nuostatomis, o taip pat kitais atvejais, kai jų atvykimo tikslas yra ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Tai, pavyzdžiui, gali būti ilgai trunkantis gydymas ar medicininė reabilitacija, aukštos pridėtinės vertės profesinės kvalifikacijos tobulinimas, savanorystė ir kita.
Daliai užsieniečių vietoj nacionalinių vizų reikės pasirūpinti leidimu laikinai gyventi
Svarbu žinoti, kokiais atvejais nacionalinės vizos užsieniečiams nuo liepos 1 d. išduodamos nebus. Tokio dokumento, pavyzdžiui, negalės gauti užsieniečiai, atvykstantys dirbti į Lietuvą tuomet, kai jų profesija yra įrašyta į Trūkstamų profesijų sąrašą, taip pat užsieniečiams darbuotojams, turintiems Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti Lietuvoje.
Dar viena grupė užsieniečių, kuriems nebebus išduodamos nacionalinės vizos (D) yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos, Kanados ir Baltarusijos piliečiai, kurie iki šiol nacionalines vizas (D) gaudavo supaprastinta tvarka ir tokių užsieniečių šeimos nariai. Pažymėtina, kad būtent Baltarusijos piliečiams pernai išduota daugiausiai – 45 proc. visų išduotų – nacionalinių vizų.
Visais šiais atvejais, norėdami teisėtai atvykti į Lietuvą ir joje būti, užsieniečiai turės kreiptis ne dėl nacionalinės vizos (D), o dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, jei atitiks atitinkamo leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą.
Lieka tam tikrų neaiškumų dėl ilgalaikio buvimo pagrindo
Pagal naująją tvarką nebelieka šiandien taikomų atskirų nacionalinių vizų (D) išdavimo pagrindų, kuomet užsieniečiai galėdavo kreiptis dėl nacionalinės vizos (D) išdavimo pateikę prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje ar ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę. Taip pat, nebelieka atskiro pagrindo kuomet užsieniečiai galėdavo kreiptis dėl nacionalinės vizos (D) išdavimo, dėl kurių Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje ar ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę, arba kurie užsienyje prarado leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje arba Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę. Visgi, tam tikros projekte numatytos nuostatos leidžia manyti, kad esant tam tikroms aplinkybėms dėl nacionalinės vizos (D) išdavimo tokie užsieniečiai galės kreiptis ilgalaikio buvimo Lietuvoje pagrindu.
Pavyzdžiui, Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašo projekte numatoma galimybė nacionalinę vizą (D) ilgalaikio buvimo pagrindu gauti tuomet, kai užsienietis dėl objektyvių priežasčių turi likti Lietuvoje, kol nagrinėjamas jo Migracijos departamentui pateiktas prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje. Tiesa, kyla klausimas, kokias priežastis Migracijos departamentas praktikoje laikys objektyviomis. Pavyzdžiui, šiuo metu užsieniečiai, norėdami Vilniuje pateikti reikiamus dokumentus leidimui laikinai gyventi gauti, vizitą Migracijos departamente gali rezervuoti jau tik rugpjūčio mėnesio datomis. Panaši situacija ir kituose miestuose. Tad įmanomi atvejai, kai užsieniečio teisėto buvimo Lietuvoje galiojimo laikas baigiasi, o Migracijos departamento sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui dar tik laukiama.
Kol kas neaišku, ar tokios priežastys bus laikomos objektyviomis ir ar nacionalinę vizą (D) tokiu atveju bus galima gauti ilgalaikio buvimo pagrindu. Dėl to užsieniečiams leidimo laikinai gyventi keitimu reikėtų pradėti rūpintis iš anksto – likus 4–6 mėnesiams iki turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Tuomet neturėtų kilti rūpesčių ar užsienietis spės gauti naują leidimo laikinai gyventi kortelę, kol galioja jo esama, ir nereikės kreiptis dėl nacionalinės vizos (D) gavimo.
