Visuomenininkas A. Tapinas dar gegužės 10-ąją paskelbė, kad viena ar vienas iš dabartinių ministrų, eidamas tarybos nario pareigas, „išsėmė 13 816 miesto žmonių eurų“. A. Tapinas teigė įtariantis, kad ministrui nepavyks pagrįsti, jog lėšos buvo išleistos su tarybos nario veikla susijusioms paslaugoms ar prekėms įsigyti.
Gegužės 11-ąją, kalbėdama bendrai, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, jog ministras turėtų atsistatydinti, jeigu paaiškėtų, jog jis, būdamas tarybos nariu, neskaidriai įsisavino lėšas.
„Jeigu pasitvirtintų, kad tai yra tiesa, tai tuomet, manau, kad čia didelių diskusijų net nebūtų“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
„Aš tikiuosi, kad ministras ar ministrė pats pasitrauktų“, – pridūrė ji.
Iš karto po to, paaiškėjo, jog A. Tapino minėtas asmuo yra konservatorė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri Kauno miesto tarybos nare buvo nuo 2019 balandžio iki 2020 metų lapkričio, o vėliau tapo Seimo nare.
A. Tapinas pakartojo, kad J. Šiugždinienė „prieš išeidama į ministeriją gavo 13 816 eurų“, tai yra tiek lėšų išleido įvairioms prekėms ar paslaugoms, susijusioms su tarybos nario veikla.
„Švietimo ir mokslo ministrė Šiugždinienė iki palikdama tarybą į kišenę įsidėjo 13 816 Kauno miesto žmonių eurų. Ėmė ministrė tiek pat kiek Visvaldas Matijošaitis ir vargo nematė“, – savo tinklaraštyje rašė visuomenininkas.
Lėšas J. Šiugždinienė, kaip ir kiti tuomet dirbę Kauno tarybos nariai, gavo avansu, kas mėnesį tam būdavo skiriama 0,6 VMDU dydžio suma. Už išleistus pinigus reikėjo atsiskaityti pildant ketvirčio ataskaitą, o joje nurodyti, kokios prekės ir paslaugos įsigytos vykdant veiklą.
Šiugždinienė: nepiktnaudžiauju mokesčių mokėtojų pinigais
Tokia tvarka buvo numatyta galiojusiame Kauno miesto tarybos reglamente.
Taigi, nebuvo reikalaujama čekiais ar kitais būdais pagrįsti, kur išleistos lėšos, nebuvo prašoma nurodyti, iš ko prekės ar paslaugos įsigytos: užteko abstrakčiai aprašyti, kad įsigytos kanceliarijos prekės, telefono, interneto, transporto ar kitos paslaugos. Grąžinti nepanaudotų lėšų taip pat nereikalauta.
Kauno miesto tarybos nariai, įskaitant J. Šiugždinienę, turėjo galimybę kas mėnesį imti maksimalias leistinas sumas ir išleisti jas kur nori – kaip darbo užmokestį.
Reaguodama į A. Tapino mestus kaltinimus, ministrė J. Šiugždinienė patikino, jog vadovavosi galiojusiu reglamentu ir visuomet už išleistas lėšas atsiskaitydavo pagal jį, tvirtino, jog elgėsi sąžiningai.
„Tikrai nesu tas žmogus, kuris piktnaudžiauja mokesčių mokėtojų pinigais, savo politinio kelio tikrai nepradėjau tam, kad galėčiau kažką „išsemti“ ar apgauti, to ir nedarau“, – feisbuke rašė ministrė.
Kalbinama žurnalistų, ji teigė galinti įrodyti, kad savivaldybėje gautas lėšas naudojo skaidriai, nors tuo pačiu pripažino, kad čekių nerinko, o detalių, ką tiksliai įsigijo, nepamena.
Tuo metu ministrė sakė nesuprantanti, kodėl turėtų atsistatydinti.
„Visą laiką sąžiningai atsiskaitau, sąžiningai dirbu ir nesuprantu, kodėl turėčiau atsistatydinti“, – komentavo ji.
Šimonytė ir konservatorių prezidiumas išreiškė pasitikėjimą
Tiek konservatorių prezidiumas, tiek premjerė I. Šimonytė J. Šiugždinienei išreiškė pasitikėjimą.
Pasak prezidiumo, J. Šiugždinienė atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka, taigi, nepadarė jokių nusižengimų.
Kad ministrė atsiskaitinėjo pagal reglamentą, tvirtino ir I. Šimonytė. Ji teigė nematanti pagrindo sakyti, kad J. Šiugždinienė pinigus leido neskaidriai.
„Jau galutinai galėsiu pasakyti, kad jau visiškai nieko, nulį abejonių, minusą abejonių turiu tada, kai tos ataskaitos bus paviešintos, bet dabar tikiu tuo, ką sako ministrė, ir nematau, kodėl ji turėtų meluoti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Gegužės 17-ąją ministrė J. Šiugždinienė feisbuke paviešino iš Kauno miesto savivaldybės gautas ataskaitas su informacija apie lėšas, išleistas su tarybos nario veikla susijusioms prekėms ir paslaugoms.
„Natūralu, kad jaučiuosi blogai dėl Lietuvoje susidariusios tokios situacijos. Tuo pačiu metu esu visiškai rami prieš savo sąžinę ir prieš tuos, kurie mane pažįsta iš mano darbų – į politiką ir ministrės pareigas atėjau tikrai ne tam, kad ramiai pasėdėčiau kėdėje ar pasifotografuočiau nuotraukoms“, – dėstė politikė.
Iš duomenų atskaitose paaiškėjo, kad ministrės avansu gautos ir vėliau išleistos sumos sutampa centas į centą, o taip pat, – kad karantino metu politikė karantino metu kiekvieną ketvirtį transportui ji išleisdavo lygiai tokią pat apvalią sumą – 1,1 tūkst. eurų.
Pasitraukė Mačiulis
Paviešinus ataskaitas, premjerė teigė ir toliau pasitikinti ministre. I. Šimonytės vertinimu, nereikėtų reikalauti, kad „vienas konkretus politikas už savo paviešintose ataskaitose nurodytus duomenis turėtų „prisiimti atsakomybę“, kai kiti, kuriems tokie klausimai lygiai taip pat gali būti keliami, patogiai kikens sau į kumštuką, nes jie kažkodėl praėjo žemiau radaro“.
Kiek vėliau ji teigė neprašysianti J. Šiugždinienės banko išrašų, kuriuose turėtų atsispindėti jos, kaip tarybos narės, išlaidos.
„O kodėl aš turėčiau prašyti šitų išrašų, jeigu aš pasitikiu tuo, ką ministrė pasakė?“ – klausė premjerė.
Savo ruožtu J. Šiugždinienė ėmė vengti žurnalistų ir jų klausimų.
Gegužės 18-ąją su pareiškimu apie prezidentui Gitanui Nausėdai įteiktą atsistatydinimo prašymą išstojo jo patarėjas Povilas Mačiulis. Jis Kauno miesto savivaldybės taryboje pareigas ėjo 2011 – 2018 metais.
P. Mačiulis paviešino išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, suvestinę ir pareiškė:
„Siekdamas neapsunkinti valstybės vadovo ir Prezidento institucijos veiklos, šiandien (nors sprendimą priėmiau anksčiau, laukiau, kol Prezidentas grįš iš vizito Islandijoje) pateikiau prašymą atleisti mane iš vyriausiojo patarėjo pareigų. Prezidentas pažadėjo sprendimą priimti artimiausiu metu.“
Prezidentas P. Mačiulio atsistatydinimo pareiškimą tenkino.
Toje pačioje valtyje – Skaistė ir Kairys
Gegužės 18-ąją paaiškėjo, jog atsistatydina ir J. Šiugždinienė – pareiškimą premjerei ji teigė įteikusi dar gegužės 17-ąją.
„Gailiuosi, kad įvyko tokia situacija. Tikrai nepadariau... Nejaučiu kaltės, elgiausi pagal teisės aktus. Tačiau apgailestauju, jeigu kam nors susidarė tokia regimybė“, – žurnalistams komentavo ministrė.
I. Šimonytė kol kas nepadarė sprendimo dėl ministrės likimo.
Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbo dar du ministrai – 2007–2016 metais finansų ministrė Gintarė Skaistė, 2011–2019 metais kultūros ministras Simonas Kairys.
Gegužės 17-ąją BNS paviešino informaciją apie jų išlaidas dirbant Kauno taryboje. Jų savivaldybei teiktų ataskaitų duomenimis, S. Kairio išlaidos per visą laikotarpį siekė daugiau kaip 35 tūkst. eurų, G. Skaistės – daugiau kaip 20 tūkst. eurų.
„Tikrai nesijaučiau, kad dariau kažką daugiau, piktnaudžiavau“, – LRT televizijai teigė S. Kairys.
„Atsiprašau tų žmonių, kuriuos nuvylė susidariusi situacija ir jei tų klausimų žmonėms kyla, akivaizdu, tam tikrą teisinį reglamentavimą reikėtų tobulinti ir manau, Seimas pasirengęs tuos sprendimus taip pat padaryti“, – žurnalistams komentavo G. Skaistė.
Ji sakė galinti didžiąją dalį išlaidų pagrįsti išrašais iš banko.
Abu ministrai patvirtino, jog būdami tarybos nariais su tuo susijusioms išlaidoms išnaudodavo maksimalias galimas sumas.
Nausėda pasiūlė ministrams trauktis
Premjerė I. Šimonytė aiškino, kad jai šių dviejų ministrų išlaidų ataskaitos nekelia jokių klausimų.
„Tiesą sakant, man kyla klausimas, kur mes baigsime, nes ministrė G. Skaistė ir ministras S. Kairys, neprisimenu, kurių čia metų – 2011 metų turbūt Kauno miesto tarybos kadencija. Tai ar mes nagrinėsime ir tas kadencijas, kurios buvo 2007 metais ar dar kokiais metais, kai savivaldybių rinkimai buvo, – dėstė ministrė pirmininkė.
– Nežinau, kiek čia Seimo narių yra buvę vienoje ar kitoje taryboje vienu ar kitu metu. Ir ar čia tas reiklumas taip pat bus taikomas visiems parlamento nariams. <...> Ir ar visais atvejais nagrinėsime, kur važinėjo Seimo nariai per COVID 2020 metais. Tiesiog čia jau tų žmonių, kurie mano, kad gali teisti ar spręsti reikalas tai daryti.“
„Jeigu kažkam atrodo, kad yra pagrindas kreiptis į teisėsaugą, visada galima kreiptis į teisėsaugą šitoje šalyje, ačiū Dievui. Ir teisėsauga tikrai savo darbą darys taip kaip priklauso. O aš pati tikrai, manau, kad šitoje temoje jau viską pasakiau“, – pridūrė ji.
Sugrįžęs iš komandiruočių situaciją su ministrais įvertino šalies vadovas G. Nausėda. Jis teigė, kad visi trys ministrai turėtų pasekti P. Mačiulio pavyzdžiu.
„Mes politinės kultūros kartelę laikome tame lygyje, kokiame laikome. Pažiūrėsime, kokiame lygyje ją laiko Vyriausybė“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.
Tačiau jis pareiškė, kad sprendžiant šias problemas Vyriausybę reikėtų išsaugoti: „Vyriausybė galėtų palengvinti sau veiklą, jeigu reaguotų į situaciją. Jeigu bus elgiamasi taip, kaip dabar, labai galimas dalykas, kad opozicija konsoliduosis ir skelbs nepasitikėjimą visai Vyriausybei apskritai. Tai ar mums šito šiandien reikia? Mano atsakymas yra ne, mums šito nereikia. Todėl turime šito išvengti“.
Su pasiūlymu atsistatydinti ir skelbti naujus rinkimus išstojo Lansbergis
Tačiau konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis gegužės 19-ąją išstojo su priešinga pozicija – pasiūlė svarstyti galimybę atsistatydinti Vyriausybei ir surengti pirmalaikius rinkimus.
Konservatorių lyderis teigė, kad ministrės J. Šiugždinienės atleidimas būtų ritualinis aukojimas. Pagrįsti, kaip naudojo reprezentacijai skirtas lėšas, pasak jo, negali ir daugiau politikų – jis pats, Seimo nariai, prezidentas, taigi, už susidariusią situaciją, pasak G. Landsbergio, atsakingi visi.
„Keliu klausimą, kuris čia, mano nuomone, pagrindinis, apie tai, ar tokį aukštą skaidrumo ir atskaitomybės standartą politinė Lietuvos sistema gali atlaikyti. Aš tuo abejoju“, – per spaudos konferenciją kalbėjo politikas.
„Aš tiesiog noriu kalbėti apie tai, kad aš, kaip asmuo, dalyvaujantis valstybės valdymo veikloje, negaliu paaiškinti ir pateisinti visuomenei, kodėl vienam asmeniui pasitraukus situacija taptų skaidresnė, kai – negaliu dabar atsakyti tiksliai – du trečdaliai Seimo yra padarę absoliučiai lygiai tą patį“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Tą pačią dieną įvyko daugiau konservatorių prezidiumo posėdis. Jo metu partija nusprendė:
- savo frakcijai Seime rekomenduoti pateikti ir siekti priimti savivaldybių tarybų veiklos išlaidų reglamentavimo pokyčius, kurie įvestų bendrą skaidrumo ir atskaitomybės standartą visose Lietuvos savivaldybėse;
- artimiausiu įmanomu metu inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą;
- tuo atveju, jei iniciatyva dėl pirmalaikių rinkimų nesulauktų palaikymo, svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Žodį tars koalicijos partneriai
Minėtus siūlymus artimiausiu metu turėtų apsvarstyti koalicijos partneriai Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija ir paskelbti, ar juos remia.
Pagal Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau 85 Seimo narių.
Pagal Vyriausybės įstatymą, atsistatydinus ministrui pirmininkui, taip pat Seimui pareiškus nepasitikėjimą Vyriausybe ar ministru pirmininku, turi trauktis ir visa Vyriausybė.
Ministras pirmininkas apie Vyriausybės atsistatydinimą prezidentui teikia rašytinį pranešimą, kuris prieš tai paskelbiamas Vyriausybės posėdyje.
Vyriausybė gali atsistatydinti ministro pirmininko siūlymu priimdama nutarimą, kurį ministras pirmininkas tą pačią dieną įteikia prezidentui.
Vyriausybė laikoma atsistatydinusia nuo prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prireikus prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam iš ministrų eiti ministro pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.