Lenkija ne kartą akcentavo, kad jiems vienas svarbiausių dalykų – saugumas. Jis turėtų būti ne tik karinis, bet ir ekonominis, energetinis, sveikatos, taip pat svarbus ir vidaus politinis stabilumas. Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andrzej Pukszto komentavo, kad Lenkijos Vyriausybė ir Lenkijos Respublikos prezidentas iš tikrųjų labai aktyviai ruošiasi savo šalies pirmininkavimui ES.
„Tikrai tie namų darbai jau yra padaryti ir tikrai tie prioritetai yra labai aiškūs. Lenkai labai ambicingai prieina prie to pirmininkavimo, atsižvelgiant į visas grėsmes ir į komplikuotą situaciją tiek Europoje, tiek pasaulyje.
Be abejo, vienas iš prioritetinių klausimų, į kurį Lenkija norės dar sykį aštriau, stipriau atkreipti dėmesį, negu iki šiol buvo ES, tai Rusijos imperializmas ir visos grėsmės, kurios kyla ir iš Kremliaus, ir iš Putino. Taip pat pagalbos Ukrainai klausimas“, – aiškino jis.
Politologo nuomone, tie dalykai bus labai stipriai akcentuojami.
„Juolab, kad šis pusmetis, kai pirmininkavo Vengrija, negali pasakyti, kad pasižymėjo ambicingumu, jeigu kalbėtume apie kovą su grėsmėmis, kylančiomis iš Rusijos, taip pat dėl pagalbos Ukrainai, Baltarusijai.
Tai šis pusmetis, reikia pripažinti, kad buvo pakankamai pasyvus. Juolab, kad keitėsi ES komisijos sudėtis, tai dabar Lenkija turi tikrai ambicijų tą klausimą ir tą darbotvarkę iš naujo pateikti. Būtent atsižvelgiant į grėsmes, kylančias iš Rusijos. Tai yra vienas dalykas.
Kitas dalykas, kad Lenkija mato galimybę irgi būti tiltu tarp naujai išrinkto JAV prezidento D. Trumpo ir ES. Mano, kad galės prisidėti prie ES ir JAV santykių plėtros“, – tikino A. Pukszto.
Tikimasi glaudaus bendradarbiavimo
Lenkijos prezidentas Andrzej Duda jau yra dirbęs su D. Trumpu, o kaip seksis jos Vyriausybės vadovui Donaldui Tuskui? Politologas atkreipė dėmesį, kad pagal Lenkijos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, pirmininkavimą ES koordinuoja ir prezidentūra, ir Vyriausybė.
„Tikimasi, kad šioje vietoje bus tikrai daug glaudaus bendradarbiavimo, nors iki šiol to bendradarbiavimo trūko tarp prezidento A. Dudos ir premjero D. Tusko. Visgi, yra vilties, kad tas pirmininkavimas ES suartins šiuos Lenkijos Respublikos lyderius.
Juolab, kad abu turi pasisekimą, turi nuopelnus, tik skirtingose plotmėse. A. Duda, ne paslaptis, turi gerų ryšių su D. Trumpo administracija. Ne paslaptis, kad D. Tuskas tikrai puikiai sutaria su Ursula von der Leyen ir ES komisija.
Tai reikia tikėtis, kad tas pirmininkavimas tikrai bus aktyvus ir duos tam tikrų rezultatų Lenkijos kaimynams ir Rytų Europos regionui“, – sakė jis.
Vis dėlto Lenkijoje vyks gegužės mėnesį prezidento rinkimai, o A. Duda ir D. Tuskas priklauso konkuruojančioms partijoms, ar tai nepakiš kojos?
„Visada vidaus politikos niuansai ir barniai gali sutrukdyti dideliems darbams. Ko gero, visi supranta, kad A. Dudos kadencija baigsis 2025 m. rugpjūčio pradžioje. Nepaisant to, kad jau žinosime Lenkijos prezidento rinkimų rezultatus birželio pradžioje.
Bet vis tiek dar chronologiškai visas Lenkijos pirmininkavimas patenka į Dudos prezidentavimo laikotarpį. Antras dalykas, kad, ko gero, D. Tuskas bandys ieškoti esminiuose dalykuose bendro susitarimo ir kalbėti vienu balsu“, – teigė A. Pukszto.
Jo žiniomis, Lenkijos prezidentas balandžio pabaigoje organizuoja Varšuvoje Trijų jūrų forumą.
„Bus toks renginys, skirtas Vidurio ir Rytų Europos bendradarbiavimui, ypač ekonomikos ir energetinio saugumo srityse. Bendrai kalbant apie Lenkijos pirmininkavimą, tai Lenkija neužmirš ir tokių bendraeuropinių klausimų, ne vien tik susietų su mūsų regionu.
Pavyzdžiui, Lenkija žada daug dėmesio skirti ES plėtrai Vakarų Balkanuose. Prieš mėnesį premjeras D. Tuskas lankėsi Belgrade, susitiko su Serbijos prezidentu ir Serbijos premjere.
Galiausiai, ES ekonomikos gaivinimas, santykiai su Kinija, Žaliasis kursas, tai visi tie klausimai, man atrodo, tikrai pateks į Lenkijos institucijų darbotvarkę. Lenkai pasiruošę veikti ambicingai ir drąsiai.“
Tiesa, politologas pridūrė, kad Lenkijos pozicija tikrai bus palankesnė Ukrainai, nei pirmininkavusios Vengrijos, taip pat Prancūzija ir Vokietija tikisi jos lyderystės kaip vidutinio dydžio Europos šalies, todėl tai gali turėti teigiamą poveikį ir Baltijos regionui.
