„Pats siekis didinti finansavimą vienam studentui tikrai yra sveikintinas. Tačiau dabartinėje situacijoje studijų kaina yra didinama valstybės finansuojamų studijų prieinamumo sąskaita“, – laidoje „Delfi diena“ sakė jis.
„Trumpuoju periodu tai turės ne tik teigiamų, bet ir neigiamų pasekmių“, – kalbėjo E. Sarkanas.
Švietimo viceministras Gintautas Jakštas sako, kad sprendimas priimtas po konsultacijų su aukštosiomis mokyklomis ir ekspertais. Be to, jis negalios jau įstojusiems studentams.
„Tai nėra vienos ministerijos sugalvotas sprendimas. Mes konsultavomės su universitetais, su kolegijomis, su ekspertais.
Kas išvis yra tos norminės studijų kainos? Tai yra maksimali kaina, kurią studijų srityje įsipareigoja mokėti valstybė. Studijų kainas nusistato aukštosios mokyklos. Jos gali būti tiek didesnės, tiek mažesnės nei norminė studijų kaina. Jeigu nusistatys didesnę, tai valstybės nefinansuojami studentai mokės didesnę kainą, bet valstybė vis tiek nemokės daugiau.
Universitetai dažnai nusistato didesnę kainą, nes iki šiol buvusios kainos neapmokėdavo studijų patiriamų išlaidų ir tokiu būdu valstybės nefinansuojami studentai kofinansuodavo tuos, kurie turėtų būti apmokami iš valstybės lėšų“, – aiškino viceministras.
„Studentams kaina nesikeičia, kaina yra nustatoma nuo 2021 m. įstosiantiems“, – pabrėžė jis.
Viceministras teigė, kad sprendimas nėra daromas mažinant valstybės finansuojamų studijų prieinamumą.
„[Anksčiau] būdavo tyčia suplanuojamos tuščios vietos, kur buvo žinoma, kad nebus įstojusiųjų. Pernai tokių vietų buvo daugiau negu 3000, 2018 m. – daugiau nei 5000. Mes neplanuosime tuščių vietų – lėšos bus panaudotos kainai didinti“, – kalbėjo G. Jakštas.
Pasak viceministro, didinant studijų kainas siekiama gerinti aukštojo mokslo kokybę.
„Tikrai susiduriam su kokybės iššūkiais. Lietuvoje studijos vienam studentui finansuojamos daugiau nei perpus mažiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis“, – laidoje „Delfi diena“ sakė jis.
Vyriausybė trečiadienį padidino kolegijų ir universitetų studijų kainų dydžių koeficientus, įskaitant ir antrosios pakopos bei rezidentūros studijas, prilygino trumpųjų studijų kainą pirmosios pakopos studijoms, taip pat padidino kainų dedamąsias studentų skatinimo išlaidoms, bazinėms išlaidoms už prekes ir paslaugas.
Kartu nuo 8 iki 5 sumažinta universitetinių studijų kainų grupių, patikslintas atskirų krypčių priskyrimas joms taip sulyginant kai kurių studijų kainas.
Po šių pakeitimų, norminių studijų kainų bazinis dydis universitetuose kils maždaug 12 eurų iki beveik 1376 euro, kolegijos augimas bus didesnis, apie 82 eurus iki 1275 euro. ŠMSM teigimu, šiemet papildomų išlaidų iš biudžeto neprireiks, tačiau nuo 2022-ųjų per penkerius metus iš viso pakeitimams reikės apie 33,7 mln. eurų.