Nors I. Vėbraitės-Adereth šeima gyvena tolokai nuo Gazos Ruožo, kur vyksta didžiausi neramumai, – Tel Avivo centre, ji jau nebeskaičiuoja valandų, praleistų slėptuvėje gaudžiant oro pavojaus sirenoms, pranešančioms apie „Hamas“ smogikų paleistas raketas.
Tie, kas gyvena piečiau, iš tokių specialiai įrengtų slėptuvių, anot Ievos, beveik nebeišeina. Jos pačios pažįstami, atsidūrę viename iš teroristų užimtų kibucų, baimindamiesi dėl savo gyvybės slėptuvėje glaudėsi net dvylika valandų. O išėję sužinojo, kad užpuolikai išžudė dešimtadalį kibuco gyventojų – kitus, laimė, spėjo išvaduoti Izraelio karinės pajėgos.
„Galima tik įsivaizduoti, koks košmaras matyti savo šeimos narius, kaimynus negyvus. Kitų vaikai dingę ar, kaip jau žinoma, pagrobti. Nužudyti. Neįmanoma suvokti, kaip žmonės jaučiasi tokioje situacijoje“, – emocijų neslepia I. Vėbraitė-Adereth.
Lietuvė nedaugžodžiauja: „Tai teroras. Tai – nekaltų žmonių genocidas. Dešimt, dvidešimt ar net penkiasdešimt procentų kai kurių kaimelių gyventojų tiesiog išžudyta.“
Baisiausia – dėl vaikų
Tragedija, I. Vėbraitės-Adereth teigimu, palietė beveik kiekvieną šeimą Izraelyje. Kone visi pažįsta ką nors, kas dingo, buvo pagrobtas ar nužudytas. Tiek žmonių per vieną dieną nebuvo pasiųsta myriop nuo Holokausto laikų.
Didžiulį nerimą ir nestabilumą išgyvena ir lietuvių šeimos, gyvenančios Izraelyje.
„Daugelio vaikai iškviesti į mobilizaciją, – pasakoja bendruomenės pirmininkė. – Tvyro didžiulė baimė išgirsti blogas naujienas.“
Mažiausiai 169 Izraelio gynėjai jau žuvo per kovas su palestiniečių islamistų grupuote.
„Tad tie, kurie negali tarnauti kariuomenėje, irgi vienijasi ir padeda, kaip sugeba: minios aukoja kraują, renka maistą ir kitas būtinas priemones“, – priduria Ieva.
„Mes neturime kitos šalies, tai – mūsų namai!“ – tokia skanduote į frontą Izraelio gyventojai išlydi savo karius.
Iš šventės – į karą
I. Vėbraitė-Adereth sunkiai renka žodžius kalbėdama apie dieną, kai buvo užpultas Izraelis.
„Nežinau, ar įmanoma paaiškinti, kaip jautėsi žmonės. Įtampa, pyktis, tragedija, baimė“, – užklupusias emocijas mena lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Iki lemtingojo šeštadienio, spalio 7-osios, ryto, anot Ievos, viskas vyko kaip įprasta. Izraelyje vis dar buvo švenčiamas Sukotas – viena pagrindinių žydų švenčių. Šeimos svečiavosi pas giminaičius, draugus, vyko šventiniai ir kiti renginiai.
„Aš pati buvau susikrovusi lagaminus – turėjau išskristi į Jungtines Amerikos Valstijas, – sako. – Iš tiesų, po visų švenčių dauguma jau laukė sekmadienio, kada sugrįš į mokyklas, darželius, darbus.“
Dabar mokyklos, vaikų darželiai Izraelyje lieka uždaryti. Net parduotuvės daugelyje šalies dalių galės dirbti tik tuomet, jei turi lengvą priėjimą prie slėptuvių.
Netikėjo savo akimis
Karas į I. Vėbraitės-Adereth šeimą atėjo šeštadienį pusę septynių ryto. Visus pažadino sirenų kauksmas.
„Nesinori taip sakyti, bet, deja, prie jų jau esame pripratę. Dar net svarstėme, kad tikrai skrisiu į JAV, nes juk greitai viskas baigsis“, – pamena pašnekovė.
Tačiau jau 8 valandą, kai Ieva turėjo vykti į oro uostą, niekas nebeturėjo iliuzijų: tai ne eilinis apšaudymas, o didžiulės tragedijos visam Izraeliui pradžia.
Dieną vis daugiau tragiškų naujienų pasiekė kiekvieną šeimą.
„Žiūrėjome žinias, kitus informacinius kanalus ir buvome apstulbę nuo to, ką matėme. „Hamas“ teroristai įsiveržė į Izraelį. Jie įėjo į kaimelius, gyvenvietes šalia Gazos Ruožo, pradėjo žudyti šeimas, vyrus, moteris, vaikus, pagyvenusius žmones, gyvūnus“, – pasakoja lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Anot I. Vėbraitės-Adereth, aukų „Hamas“ smogikai nesirinko – Izraelio kariai aptiko jau mažiausiai keturias dešimtis brutaliai nužudytų, išniekintų kūdikių kūnelių.
Netoli Gazos Ruožo pasienio vykęs jaunimo muzikos festivalis jau pirmosiomis išpuolio minutėmis virto tikru skerdynių lauku. Čia surengtose masinėse žudynėse krito šimtai – taip pat ir užsienio piliečių.
„Hamas“ apsupo gyvenvietes, šaudė į jaunus ir senus, paėmė įkaitais, bandė įsiveržti į saugos kambarius. Tuo pat metu vyko nuolatiniai apšaudymai raketomis“, – prisimena I. Vėbraitė-Adereth.
Izraelio užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad daugiausia žuvusių užsieniečių – 18 žmonių – Tailando piliečiai. Tarp aukų – ir 11 JAV piliečių. Nurodoma, kad žuvo ir du ukrainiečiai.
Izraelyje prasidėjo masinės kūnų atpažinimo procedūros. Jos užtruks: ne tik dėl darbuotojų ir įrangos trūkumo, bet ir dėl aukų skaičiaus. O dingusių asmenų šeimos ir toliau plūsta su savo artimųjų DNR pavyzdžiais puoselėdamos viltį, kad jie nesutaps nė su vieno žuvusiojo.
Susivienijo dėl Izraelio
Vilniaus oro uoste trečiadienio popietę pagaliau nusileido lėktuvas iš Tel Avivo, kuriuo buvo pargabenti iš Izraelio iki tol negalėję išvykti Lietuvos piliečiai.
Juo parskrido 141 asmuo, dalis – Betliejuje įstrigę piligrimai.
Organizuojamas antras evakuacijos etapas. Jam galimai bus panaudotas Turkijoje nusileidęs karinis lėktuvas „Spartan“.
Lietuvos institucijos vis dar ieško būdų, kaip pargabenti visus norinčius šiuo metu karo zonoje esančius tautiečius.
Pasak I. Vėbraitės-Adereth, iš nuolat Izraelyje gyvenančių lietuvių prasidėjus karo veiksmams išvykti panoro tik labai maža dalis. Karo akivaizdoje jie nutarė solidarizuotis su visa šalimi – daugelis savanoriaudami. Kiti tiesiog liko palaikyti artimųjų.
Karo skaičiai
Kruvinąjį spalio 7-osios rytą palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“ pradėjo puolimą prieš Izraelį. Teroristai paleido tūkstančius raketų į Izraelio miestus ir įsiveržė į šalį. Jie užėmė kai kurias gyvenvietes ir pradėjo žudyti civilius.
Iki šeštadienio vakaro Izraelio kariuomenės pajėgos atsikovojo daugumą teritorijų, kuriose siautėjo teroristai.
Šiuo metu patvirtinta 1200 izraeliečių žūtis, dar apie 3000 sužeista. Mažiausiai 150 pagrobtų ir į Gazos Ruožą išvežtų žmonių likimas nežinomas.
Izraelis oficialiai paskelbė karo padėtį ir mobilizavo 300 tūkst. rezervistų.