Nuolat smurtą kentėjusi moteris griebėsi peilio, o po nužudymo tris paras gyveno prie lavono

Daugybę metų beveik 17 metų jaunesnio sugyventinio patyčias kentėjusi vilnietė neišlaikė įtampos – po eilinio smurto proveržio moteris šiam kartą dūrė peiliu į krūtinę. Dūris buvo mirtinas – vyras netrukus mirė. Bet pagalbos moteris neskubėjo iškviesti – prie lavono gyveno beveik tris paras.

„Nesusivaldžiau ir dūriau“, – šiandien teisinasi vilnietė pensininkė Liudmila Mežuk.

Nuoširdi atgaila moters neišgelbėjo nuo kalėjimo – teisėjai nutarė, kad sugyventinį Dmitrijų B. nužudžiusi L. Mežuk įkalinimo įstaigoje turės praleisti 4 metus. Tai – perpus mažesnė bausmė už baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės minimalų dydį dėl tyčinio nužudymo.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi L. Mežuk atstovaujančio advokato skundą, nutarė, kad nėra pagrindo dar labiau švelninti šią bausmę: „L. Mežuk paskirta bausmė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistosios asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.“

Tuo metu L. Mežuk gynęs advokatas Karolis Barysas teisėjų prašė ne tik nuteistajai sušvelninti skirtą bausmę, bet ir jos veiksmus perkvalifikuoti į gerokai švelnesnį baudžiamojo įstatymo straipsnį ir teisti dėl nužudymo labai susijaudinus – esą ji nuolat kentė sugyventinio Dmitrijaus B. smurtą, dėl to daugybę kartų kvietė policijos pareigūnus, jos buvęs gyvenimo draugas dėl to net buvo nuteistas.

Tačiau apeliacinį skundą išnagrinėję teisėjai nutarė, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti kaltinimus sugyventinį nužudžiusiai moteriai.

„Baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad įvykio metu Dmitrijus B. buvo stipriai apsvaigęs – jo lavono kraujyje rasta 3,30 promilių etilo alkoholio koncentracija, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, – nurodė teisėjo Albino Bielskio pirmininkaujama kolegija. – Nors bylos duomenys patvirtina, kad būdamas neblaivus Dmitrijus B. tapdavo agresyvus, naudodavo smurtą prieš L. Mežuk, tačiau vertinant konkrečią situaciją, t. y. tai, kad Dmitrijus B. buvo stipriai apsvaigęs, sėdėjo prie stalo ir toliau vartojo alkoholį, jo elgesys toliau provokuojant L. Mežuk, suduodant jai vieną smūgį delnu į veidą, nebuvo tiek pavojingas, kad L. Mežuk kaip atsaką turėtų pagrindą panaudoti peilį. Taigi, realus pavojus L. Mežuk gyvybei tuo metu nekilo. Be to, sugyventiniai tarpusavyje dažnai konfliktuodavo, nors Dmitrijus B. ir smurtaudavo prieš nuteistąją, pastaroji visuomet jam atleisdavo, priimdavo jį vėl į savo namus gyventi. Atsižvelgiant į tai, eilinio kilusio konflikto L. Mežuk neturėjo pagrindo interpretuoti, kaip realaus jai kylančio pavojaus, ir esamomis aplinkybėmis nuo tokio pavojaus gintis, smūgiuodama peiliu į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – nukentėjusiojo krūtinę.“

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad L. Mežuk dar 2020 m. vasario 11 d., nuo 17 iki 24 val., savo namuose, išgėrusi taurę vyno, artimoje aplinkoje kilusio konflikto su sugyventiniu Dmitrijumi B. metu, tyčia šiam sudavė vieną smūgį peiliu į krūtinę. Dėl sužaloto šonkaulio ir plaučio vyras nukraujavęs mirė.

Apie padarytą nusikaltimą L. Mežuk pranešė tik vasario 14 d., po vidurnakčio. Prieš tai ji nuėjo į parduotuvę ir nusipirko vyno butelį.

„Išgėriau ir nutariau iškviesti policiją“, – per apklausą tyrėjams sakė moteris.

Paklausta, kodėl iš karto nekvietė nei greitosios pagalbos, nei policijos, L. Mežuk negalėjo atsakyti: „Nežinau, negaliu paaiškinti.“

Per apklausą moteris pasakojo, kad su Dmitrijumi B. susipažino maždaug prieš 8 metus, o kartu pradėjo gyventi nuo 2015 m. Per šiuos penkerius metus oficialiai neįregistruotoje šeimoje buvo visko: moteris ne kartą kvietė policijos pareigūnus, nes sugyventinis prieš ją smurtavo.

Policiją kvietė ir Dmitrijus B., nes sugyventinė jo neįleido į namus – moteris norėjo, kad draugas išsikraustytų iš jos namų.

„Dažniausiai konfliktai kildavo, nes Dmitrijus B. prieš mane smurtaudavo“, – sakė L. Mežuk.

Moteris pažymėjo, kad policijos pareigūnus kviesdavo tik išimtiniais atvejais, – dažniausiai su smurtu susitaikydavo.

Anot jos, sugyventinis niekur nedirbo, kiekvieną dieną vartodavo alkoholį, prie šeimos gerovės neprisidėdavo. Tačiau išgerti mėgdavo ir L. Mežuk – ji prisipažino, kad su sugyventiniu girtaudavo, o tada ir kildavo įvairių nesutarimų.

„Tądien, kai nužudžiau Dmitrijų B., į namus grįžau apie 17 val. iš darbo, – pasakojo moteris. – Jis vienas sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų. Labai supykau ir ėmiau šaukti, kad namuose netvarka, nebuvo pakūrentos krosnys. Namuose buvo šalta, o jis sėdi ir geria alų. Dmitrijus B. mane iškeikė rusiškais keiksmažodžiais, supratau, kad mano priekaištai jam nerūpi. Supykusi atsidariau vyno butelį ir ėmiau jį gerti. Paskui ėmiau gaminti valgyti, kažką pjausčiau peiliu, o Dmitrijus B. toliau keikėsi ir staiga nusirengęs megztinį ir marškinėlius šūktelėjo: „Nužudyk mane!“ Pasakiau, kad nesiruošiu dėl jo sėdėti kalėjime. Mes toliau pykomės, Dmitrijus B. tapo dar agresyvesnis, kartą man smogė į veidą. Supykau – rankoje laikiau peilį ir juo kartą dūriau į krūtinės sritį. Jis iš karto nukrito ant grindų.“

Moteris tikino, kad jos sugyventinis tuo metu dar buvo gyvas, nes esą kvėpavo.

„Po suduoto smūgio peilį numečiau į spintelę, o pati iš virtuvės išėjau į kambarį, atsiguliau į lovą ir užmigau“, – pasakojo ji.

Ryte atsibudusi moteris pamatė, kad Dmitrijus B. ir toliau guli ant virtuvės grindų.

„Aš jo neliečiau, maniau, kad miega“, – sakė L. Mežuk.

Į darbą išėjusi moteris niekam nepasakojo, ką padarė, tačiau neslėpė, jog „viduje išgyveno“ dėl to, kas nutiko. O po darbo namo neskubėjo – užėjo pas kaimynę, pasikalbėjo apie gyvenimą, bet apie nudurtą sugyventinį nė neužsiminė.

„Grįžusi į namus pamačiau, kad Dmitrijus B. ir toliau guli toje pačioje vietoje, – prie jo nebuvau priėjusi, jo neliečiau“, – per apklausą teigė moteris.

Kad sugyventinis yra negyvas, ji teigė supratusi tik kitą rytą, nes Dmitrijus B. ir toliau gulėjo toje pačioje vietoje.

„Be to, jo veidas jau buvo melsvos spalvos“, – teigė moteris.

Bet ir vėl ji policijos nekvietė – nuėjo į darbą siuvykloje, kur kolegoms užsiminė, jog kitą dieną negalės ateiti, nes turi reikalų.

Po darbo ji neskubėjo į namus – vaikščiojo po prekybos centrus.

„Kai grįžau vakare, Dmitrijus B. gulėjo toje pačioje vietoje, todėl nuėjau miegoti į savo kambarį – žinojau, kad kitą dieną iškviesiu policijos pareigūnus“, – sakė ji.

Taip tris dienas su nužudytuoju tuose pačiuose namuose pernakvojusi moteris paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad įvykdė žmogžudystę.

– Aš norėčiau, tikriausiai, iškviesti policiją. Aš nužudžiau žmogų, – paskambinusi sakė L. Mežuk.

– Jūs nužudėte žmogų? – nustebusi klausė Bendrojo pagalbos centro operatorė.

– Taip, aš nužudžiau žmogų. Na, nežinau kaip...

– Moteriške...

– ...pats užšoko.

– (...) Sakykite, tai kaip jūs ką nužudėte?

– Suprantat... Nu atvažiuos, aš papasakosiu. Aš negaliu kalbėti.

– Tai čia prieš kiek laiko?

– Pora dienų. Čia ne šiandien.

– Tai prieš porą dienų? O kur šitas žmogus nužudytas?

– Guli mano namuose.

– Negyvas?

– Negyvas. (...) Tai – mano sugyventinis.

– O tai kaip jūs jį ten... nužudėte?

– Peiliu.

– Bet jūs neskambinote nei policijai, nei greitajai?

– Aš niekur neskambinau, niekam neskambinau absoliučiai. Niekas nežino. Tikrai aš.

– O jums greitoji reikalinga?

– Žinote, tikriausiai ne. Tikriausiai man jau kalėjimas. Nu aš nežinau, kas.

– (...) Bet tiksliai jūs jį nužudėte?

– Nu šaltas.

– Tikrai, moteriške, nieko tada namie nelieskite.

– Ne, aš nieko neliečiau iš viso. Iš viso nieko neliečiau.

Paskambinti bendruoju pagalbos telefonu L. Mežuk ruošėsi net dvi paras – savo draugą nudūrusi moteris prieš kitus žmones bandė apsimesti, jog nieko nenutiko, tačiau tądien, kai kvietė policijos pareigūnus, į darbą nėjo – išvakarėse darbdavius įspėjo, kad darbe negalės pasirodyti, nes turi asmeninių reikalų.

Melavo ji ir Dmitrijaus B. motinai, kuri ieškojo sūnaus – sakė, kad šį ji išvijo iš namų.

Nukentėjusiąja pripažinta Dmitrijaus B. motina pareigūnams sakė, kad konfliktų tarp jos sūnaus ir gerokai vyresnės L. Mežuk kildavo dėl alkoholio vartojimo. Nuolat su sūnumi pokalbių programėle „Viber“ bendravusi moteris neslėpė, kad išgėręs jos sūnus būdavo agresyvus, smurtaudavo.

„Ne kartą L. Mežuk sakiau, kad ji nekentėtų ir mano sūnų išvarytų iš namų, tačiau ši sakydavo, jog jį labai myli“, – prisiminė nukentėjusioji.

Jos teigimu, tądien, kai sūnus neatsiliepė į skambučius, L. Mežuk jai papasakojo, jog Dmitrijų B. pagaliau išvarė iš savo namų, – esą davė 100 eurų ir liepė važiuoti į Visaginą, kur anksčiau šis gyveno.

Niekaip su sūnumi negalėjusi susisiekti Dmitrijaus motina ne kartą skambino L. Mežuk ir prašė padėti šį surasti, o galop paprašė kreiptis į policijos pareigūnus.

„Reikia, kad jie paskelbtų jo paiešką“, – sakė Baltarusijoje gyvenanti moteris. Jai teismas iš L. Mežuk yra priteisęs 9 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nors L. Mežuk žadėjo eiti prašyti pareigūnų pagalbos, tačiau savo pažado taip ir neįvykdė. O tądien, kai bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad sugyventinį nužudė, jo motinai atsiuntė nerimą keliančią SMS žinutę: „Myliu, bučiuoju, visus apkabinu, neprisiminkite manęs blogai.“

Po kelių dienų Dmitrijaus B. motinai policijos pareigūnai pranešė apie nužudytą jos sūnų, be to, netrukus ji internete pamatė straipsnį apie Vilniuje nužudytą vyrą. „Ten buvo parašytas L. Mežuk namų adresas“, – prisiminė nukentėjusioji.

L. Mežuk iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nusprendė nuteistajai skirti gerokai švelnesnę nei numatyto įstatymas bausmę, tačiau nuteistąją gynęs advokatas K. Barysas buvo įsitikinęs, kad nuolat sugyventinio smurtą kentėjusi moteris buvo nubausta per griežtai ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų prašė bausmę dar labiau sušvelninti, taip pat konstatuoti, jog L. Mežuk sugyventinį nužudė būdama labai susijaudinusi.

„Įvykio dieną L. Mežuk grįžo iš darbo ir rado Dmitrijų B. neblaivų, ji supyko, nes namuose buvo netvarka, krosnis nekūrenta, pradėjo ant jo šaukti, į tai Dmitrijus B. atsakė keiksmažodžiais bei įžeidimais, – teigė advokatas. – Apsižodžiavimas vyko virtuvėje, jai stovint prie stalo ir peiliu pjaustant maistą, o Dmitrijui B. sėdint šalia prie to paties stalo. Besitęsiant konfliktui, Dmitrijus B. nusirengė megztinį ir marškinėlius bei pasakė jai – „nužudyk mane“. Į tai nuteistoji atsakė, kad nesiruošia už jį sėdėti kalėjime. Tuomet Dmitrijus B. tapo dar agresyvesnis ir panaudojo smurtą prieš nuteistąją, vieną kartą ranka sudavė jai į veido sritį. Iškart po to L. Mežuk rankoje laikytu peiliu įdūrė jam į krūtinę. Būtent dėl patiriamo sistemingo smurtavimo L. Mežuk galėjo susiformuoti staigaus susijaudinimo (afekto) būsena, kaip atsakas į smurtinį Dmitrijaus B. išpuolį. Šiuo atveju įvyko staigus atsakas (dūris tuo metu rankoje laikytu peiliu), momentinė reakcija į neteisėtą, grėsmę sukėlusį nukentėjusiojo kėsinimąsi į nuteistosios sveikatą. Tokiu atveju nuteistosios kaltė pasireiškė afektine tyčia.“

Pasak advokato, afekto susiformavimą leidžia įtarti ir tai, kad dar iki smūgio sudavimo Dmitrijus B. atvirai provokavo jį nužudyti, nors į tai L. Mežuk nereagavo, teigdama, kad nesiruošia dėl to sėsti į kalėjimą.

„Tai rodo, kad iki smūgio momento ji adekvačiai ir sąmoningai vertino situaciją, tačiau po Dmitrijaus B. smūgio jai į veidą, staiga viskas pasikeitė ir ji dūrė Dmitrijui B. peiliu“, – advokato teigimu, šis Dmitrijaus B. smūgis stipriai paveikė L. Mežuk sąmonę ir nulėmė netipinį elgesį.

„Nors Dmitrijus B. ilgus metus smurtavo prieš L. Mežuk, tačiau niekuomet ji į jo smurtą nebuvo atsakiusi smurtu“, – K. Barysas pabrėžė, kad, liudytojų teigimu, L. Mežuk yra ramus, neagresyvus žmogus.

Pasak jo, Dmitrijaus B. suduotas smūgis turėjo būti pakankamai stiprus, nes L. Mežuk iš nosies bėgo kraujas. Tiesa, apie tai ji užsiminė apklausiama tik teisme, ikiteisminio tyrimo metu šią aplinkybę moteris nutylėjo.

„Dėl Dmitrijau B. sistemingo, intensyvaus ir žiauraus smurtavimo L. Mežuk emocinė bei psichologinė būsena buvo labai bloga, tai patvirtina ir socialinio tyrimo išvada, kurioje konstatuota, kad L. Mežuk buvo išsekusi nuo nuolatinio smurto, jos reakcija buvo spontaniška ir nusikaltimo ji neplanavo“, – advokatas pabrėžė, kad dėl nuolatinio patiriamo smurto ir psichotraumuojančių poveikių, palaipsniui kaupėsi emocinė įtampa, o paskutinis Dmitrijaus B. smurtinis išpuolis prieš ją nulėmė būtent tokią tragiškų įvykių eigą.

Nors pirmosios instancijos teismas buvo kostatavęs, kad L. Mežuk nuo pat bendravimo su Dmitrijumi B. pradžios, toleravo tokį gyvenimo būdą, daug kartų net nepranešė policijai apie smurtą prieš ją, nors turėjo realią galimybę nutraukti smurtu grįstus tarpusavio santykius, advokatas K. Barysas nesutiko su tokia pozicija.

„Toks L. Mežuk elgesys buvo grįstas baime – per bendro gyvenimo su Dmitrijumi B. metus, į nuteistosios namus ne kartą buvo kviesta policija, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl Dmitrijaus B. smurto, vienas iš jų pasibaigė jo nuteisimu, – teigė advokatas. – Nepaisant to, kad valstybės (teisėsaugos) institucijoms buvo žinoma apie kelis metus besitęsiantį Dmitrijaus B. smurtą prieš L. Mežuk, nebuvo imtasi jokių veiksmų, siekiant Dmitrijų B. įpareigoti gyventi skyrium ar nesiartinti prie L. Mežuk.“

Advokatas mano, kad valstybei neužtikrinus įstatymuose įtvirtintų įpareigojimų vykdymo, valstybės institucijoms neatlikus joms pagal įstatymus tenkančios pareigos, negalima bausti sunkioje padėtyje buvusios, nors ir labai sunkią nusikalstamą veiką padariusios nuteistosios griežta laisvės atėmimo bausme, kuria tebūtų pasiektas tik vienas – nubaudimo, tikslas.

Tačiau tokius advokato teiginius apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ir pažymėjo, kad dar labiau švelninti bausmės nuteistajai nėra teisinio pagrindo.

„Teisėjų kolegija sutinka, kad neblaivaus nukentėjusiojo elgesys konfliktuojant su nuteistąja, jos įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais, smūgio rankos delnu sudavimas, įvertinus pastarojo nuolatinį smurtinį elgesį prieš nuteistąją, galėjo sukelti L. Mežuk pyktį ir įniršį (ką pripažino ir pati nuteistoji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu), tačiau, kita vertus, iš pačios nuteistosios parodymų galima spręsti, kad toks Dmitrijaus B. elgesys jai nebuvo netikėtas ir juolab sukėlęs didelį susijaudinimą., – nurodė teismas. – Atkreiptinas dėmesys, kad jau nuo pat nuteistosios grįžimo namo prasidėjęs konfliktas tęsėsi kurį laiką. L. Mežuk pripažino, kad ji pati pradėjo bartis, matė, kad į konfliktą įsivėlęs Dmitrijus B. darėsi agresyvesnis. Taigi, žinodama, kad būdamas neblaivus nukentėjusysis prieš ją dažnai fiziškai smurtauja, akivaizdu, jog ji suvokė, kad besitęsiantis ginčas gali baigtis Dmitrijaus B. smurtiniais veiksmais.“

Pasak teismo, nukentėjusiojo provokuojamas ir rizikingas elgesys turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

„Tokio pobūdžio konfliktai, atsižvelgiant į nuteistosios ir nukentėjusiojo gyvenimo būdą, tarp jų kildavo gana dažnai ir buvo įprasti jų kasdieniame gyvenime, todėl nukentėjusiojo smūgis delnu L. Mežuk į veidą įvykio metu savo agresyvumu nebuvo ypatingas ar išskirtinis elgesys, todėl negalėjo nuteistajai sukelti staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būseną“, – nusprendė teisėjų kolegija.