Bet kad į savo butą patektų nuomininkams iš jo išsikrausčius, moteriai teko gerokai paplušėti – sugyventiniai, gyvenę bute, laiku negrąžino raktų. O atsarginių moteris lyg tyčia niekaip negalėjo surasti, tad dėl nesutarimų su buvusiais nuomininkais moteris kreipėsi pagalbos į policiją.
„Nuomojau savo butą, bet vieną dieną man kaimynė pranešė, kad nuomininkai išsikraustė, ji taip pat minėjo, jog jie išsinešė mano daiktus, – sakė moteris. – Atvykusi į butą pamačiau, kad jis tuščias. Nuomininkai ne tik, kad pridarė skolų nemokėdami komunalinių mokesčių, bet ir pavogė man priklausančius daiktus: beveik naują kompiuterį, kurio dar nebuvau išsimokėjusi, šaldytuvą, kilimą, stalą ir dvi kėdes. Be to, jie sugadino du vandens kranus – jie tyčia buvo nulaužti.“
Moteris pareigūnams teigė, kad nuomininkai išsikraustė jos neperspėję ir į telefono skambučius neatsako.
„Sužinojau, kad taip jie elgiasi ne pirmą kartą“, – sakė kaunietė, pažymėjusi, jog patyrė daugiau kaip 700 eurų žalą.
Policijos pareigūnams nuomoninko ilgai ieškoti nereikėjo – varėniškis Dainius P. per apklausą iš karto prisipažino, kad pasisavino svetimus daiktus.
Vyras pasakojo, kad laikraštyje rado skelbimą apie nuomojamą butą – susisiekęs su skelbimo autore sutarė dėl susitikimo nuomojamame bute.
„Susitarėme dėl nuomos kainos tą pačią dieną, sudarėme nuomos sutartį, šiame bute su savo sugyventine gyvenau apie du mėnesius, – sakė Dainius P. – Po to nutarėme išsikraustyti, nes aukštu žemiau gyvenanti kaimynė mums be jokios priežasties kviesdavo policiją.“
Vyras teigė, kad už buto nuomą mokėjo sutartą sumą ir komunalinius mokesčius, bet daugiau nebegalėjo gyventi dėl nuolat kviečiamų policijos pareigūnų, todėl vieną dieną susidėjo daiktus ir nutarė išsikraustyti.
„Išsikraustant nusprendžiau pasiimti iš buto jame buvusius svetimus daiktus, sugyventinei pamelavau, jog kalbėjau su buto savininke ir ji šiuos daiktus man atidavė, – sakė Dainius P. – Vėliau man paskambino nuomoto buto savininkė, kuri liepė grąžinti pasisavintus daiktus.“
Vyras tikino, kad ketino pasisavintus daiktus sugrąžinti, tačiau tądien, kai jam paskambino buto savininkė, jis negalėjo nuvykti į butą – esą dirbo, todėl neturėjo laiko.
„Maždaug po savaitės mano sugyventinei paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad buto savininkė policijoje parašė pareiškimą dėl iš nuomoto buto pavogtų daiktų“, – tik tada Dainius P. prisipažino, kad paimtus daiktus jis pasisavino.
„Sugyventinė dėl tokio mano elgesio labai supyko, bet kartu su manimi sutiko nuvažiuoti į policijos komisariatą, ne savo daiktus grąžinome šeimininkei“, – Dainius P. teigė, kad gailisi dėl tokio savo neatsakingo poelgio ir žada buto šeimininkės atsiprašyti.
„Nežinau kodėl taip pasielgiau“, – policijoje vyras negalėjo paaiškinti savo elgesio motyvų.
Tuo metu jo sugyventinė, kuri net nenutuokė, jog jos gyvenimo draugas pasisavino buto šeimininkės daiktus, per apklausą policijoje sakė, kad nuomojamame bute būtų gyvenusi ir ilgiau, tačiau jiems trukdė kaimynė.
„Ji buvo nuolat nepatenkinta – jai trukdė mūsų keliamas triukšmas, nors mes gyvenome ramiai“, – sakė ji.
Baudžiamojon atsakomybėn dėl svetimų daiktų pasisavinimo patrauktas Dainius P. neišvengė nemalonumų – policijos atliktą tyrimą prokurorai perdavė teismui, kuriam nekilo abejonių dėl vyro kaltės.
„Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti“, – teismas Dainių P. pripažino kaltu dėl svetimo turto pasisavinimo.
Kaip pažymėjo bylą išnagrinėjusi teisėja Loreta Janiulytė, Dainiaus P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką.
„Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos, – teismo teigimu, Dainius P. anksčiau neteistas. – Teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių į konkrečiai padaryto nusikaltimo sunkumą, į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, prašoma bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.“
Už tai, kad pasisavino svetimus daiktus, Dainiui P. teismas keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 25 val. per mėnesį visuomenės labui.