Geologai savo ruožtu įspėja apie dar vieną gresiančią nuošliaužą.
„Matome, kad grunto masyvas, esantis šlaito viršuje spaudžia šiuos rostverkus (viršutinį šlaitą prilaikančius betoninius žiedus – BNS), sutrūkinėjusi yra armatūra. Gresia dar viena nuošliauža viršutinėje šlaito dalyje“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas.
Jis nesiėmė prognozuoti, kada nuošliauža gali įvykti.
„Matote, nuošliauža – ne autobusas, kuriam galima nustatyti grafiką. Ji gali įvykti dėl įvairiausių priežasčių. Jeigu dabar būtų staigus atšilimas... Gerai, dabar šaltis sukaustęs šlaitą, jeigu būtų atšilimas ir iškristų didelis kritulių kiekis, nuošliauža pradėtų judėti. Todėl neatidėliotinai ją reikia sutvirtinti lynais, kaip numatyta geotechnikų konstruktorių“, – sakė J.Satkūnas.
B.Kulnytės teigimu, betoniniai žiedai viršutinėje kalno dalyje, šalia gynybinės sienos, pradėti statyti 2000 metais neparengus jokio projekto. Be to, jais apjuostas ne visas kalno viršus, o tik dalis.
„Anksčiau ar vėliau turėjo atsitikti tai, kas atsitiko“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė B.Kulnytė.
„Statant gynybinę sieną (ant Gedimino kalno – BNS), grindžiant aikštelę, buvo labai daug sukrauta ant kalno akmenų. Tiesiog nepaskaičiuotos apkrovos, ir, matyt, inžinieriai, pamatę tą klaidą, pradėjo betoninių juostų aplink gynybinę įrenginėjimą, kad ji suveržtų tą sieną. (...) Dabar jau ir tos firmos nėra, kuri įrenginėjo betonines juostas, jos nebaigtos. Ta nuošliauža buvo užprogramuota anksčiau ar vėliau“, – teigė ji.
Anot B.Kulnytės, dabar „kalnas tiesiog išspjauna į jį įdėtą betoną“.
Geologijos tarnybos vadovo teigimu, plika akimi nematomi betoniniai žiedai (rostverkai), kuriuos laiko į šlaitą įkalti armatūros poliai, būtini, nes stiprina šlaito viršutinę dalį, juos būtina išlaikyti.
Anot jo, artimiausiu metu rostverkai bus tvirtinami lynu. Tai padaryti būtina artimiausiu metu.
Ir B.Kulnytė, ir J.Satkūnas pabrėžė, kad 2010 – 2013 metais palaipsniui nuo kalno pašalinti medžiai ne susilpnino, o sustiprino kalną.
„Kalnas stabilizavosi iškirtus medžius. Medžiai buvo seni, sunkūs, jų šaknų sistemos buvo silpnos ir medžiai nebetarnavo šlaitams stabilizuoti. Atvirkščiai – medžiai judėdami, pradėjo judinti šlaitus, dėl to priimtas tinkamas sprendimas juos pašalinti“, – tvirtino Geologijos tarnybos vadovas.
B.Kulnytė savo ruožtu teigė, kad Gedimino kalno tvarkymu turėtų užsiimti ne Kultūros ministerija ar muziejus, o Aplinkos ministerija su Valstybės saugomų teritorijų tarnyba.
„Ten yra ir specialistai, ir lėšos“, – sakė Nacionalinio muziejaus vadovė.
Tam pritarė ir Seimo Kultūros komitetas. Jo pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad vos pradėjus dirbti naujai Vyriausybei, jos bus paprašyta sudaryti darbo grupę Gedimino kalno ir viso Vilniaus pilių rezervato teritorijos sutvarkymo klausimams spręsti.
„Ne muziejus turėtų būti atsakingas (už Gedimino kalno tvarkymą – BNS). (...) Tai visiškai ne jūsų funkcija“, – sakė R.Karbauskis.
Valstybės simbolio – Gedimino kalno – būkle ypač susirūpinta, kai šių metų vasarį čia įvyko didelė nuošliauža. Spalį po gausaus lietaus įvyko dar viena didelė nuošliauža.
Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T.Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.
Dėl Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, – Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais – nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.
Nacionalinio muziejaus duomenimis, 1995 – 2010 metais už Gedimino kalno piliakalnio tvarkymą buvo atsakinga Vilniaus pilių direkcija. 2010 metais jį tvarkyti pavesta Nacionaliniam muziejui.