Anot pašnekovo, pagal tarptautinius įsipareigojimus, kadangi Pietų Afrika yra Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto narė, kitos išeities ji iš tikrųjų neturi.
„Statute numatyta, kad jeigu teismas išduoda arešto orderį, tai valstybė narė tokį asmenį turi suimti ir perduoti teismui“, – teigia profesorius. Jo teigimu, nors politikai gali šį įstatymą koreguoti, tačiau tai yra teisinis sprendimas ir jis privalo būti vykdomas.
J. Žilinskas primena, kad politinių korekcijų tokiose situacijose jau būta. Tai įvyko su buvusiu Sudano prezidentu Omaru Al-Bashiru. Dėl jo Afrikoje kilo didelių ginčų tarp valstybių, kai Al-Bashiras pagal teismo orderį turėjo būti suimtas, tačiau valstybės to neįvykdė. Kilo didelių diskusijų, valstybės buvo pasmerktos. Manoma, kad Afrika nebenori kartoti tos pačios klaidos.
Anot J. Žilinsko, yra buvę atvejų, kuomet suimti ir teismui atiduoti jau nuversti šalių vadovai. Tačiau kad pareigas einantis valstybės vadovas būtų suimtas ir perduotas tribunolui, iki šiol dar nebuvo.
„Kelias iš esmės toks, kad arba pasikeičia režimas, arba kažkokiom kitom prievartinėm priemonėm sugauna, sulaiko, perduoda iš panašiai“, – teigia jis.
Yra buvę atvejų, kai valstybės nepaiso arešto orderių. Vienas iš žinomiausių Lietuvoje yra Michailo Golovatovo sulaikymas Austrijoje.
„Golovatovo sulaikymas – tokia labai nesmagi istorija, tiesą sakant. Aš iki šiol nesu visiškai tikras, kaip ten viskas susidėliojo toje situacijoje, bet akivaizdu, kad darytas politinis spaudimas ir buvo paskubėta. Austrija tikrai labiau pasitarnavo rusams nei Lietuvos interesams. Vėlgi, klaustumėte, ar tai teisinis, ar politinis sprendimas. Jis parašytas teisiškai, bet tai priklauso nuo politinių aplinkybių – ko valstybės imsis.
Anot MRU teisės profesoriaus J. Žilinsko, jei V. Putinas būtų suimtas, jis būtų perduotas Hagos teismui.
„Jie ten turi savo patalpų, savo įrengimų. Jis būtų perduotas į Hagą ir ten, pirmiausia, turbūt vyktų ikiteisminis įkalinimas. Paskui, po teismo, yra įvairių atvejų, kai valstybės įsipareigoja suteikti savo penitencinių sistemų galimybes atlikti bausmę nuteistiems asmenims“, – teigia pašnekovas.
Nedalyvauti V. Putinui įvairiuose susitikimuose taip pat nėra protinga, nes jis negali žinoti, ką kitos valstybės jam už nugaros susitars. Tam pritaria ir teisės profesorius.
„Tai gal net ne tiek nedalyvavimas, o kiek negalėjimas pasireikšti, taip pat parodoma, kad asmuo yra persona non grata (liet. nepageidaujamas asmuo) daugeliu atvejų“, – teigia jis.
Anot pašnekovo, Putinas vis dar gali laisvai keliauti į tam tikras šalis.
„Į mūsų kaimynę Baltarusiją, Siriją, Iranas, tarkim, viena iš sąjungininkių, Kinija – galimas daiktas, kad dar yra [sąjungininkė]. Nors, pavyzdžiui, per paskutinę Jungtinių Tautų rezoliuciją, kai eilinį kartą buvo pasmerktas karas Ukrainoje, už tai jau balsavo ir Kinija, kas yra be galo įdomu ir neįprasta“, – teigia J. Žilinskas.
Pietų Afrikos prezidentas užsiminė sulaukęs daug kritikos, kad net galėtų išstoti iš Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto. Ar tai galėtų būti Pietų Afrikos žingsnis, siekiant išsaugoti santykį su Rusija?
„Tarptautinis baudžiamasis teismas daug kam nepatinka. Būtent dėl tų vadinamųjų viršvalstybinių galių. Pietų Afrika jau ne pirmą kartą kalba apie išstojimą. Ji jau buvo susiruošusi išstoti, paskui truputį atsitraukė, dabar vėl kilo. Manau, tai priklauso nuo politinio klimato. Jeigu Pietų Afrika sugebės likti Vakarų arba Šiaurės Atlanto įtakos zonoje, jeigu ji norės toliau būti su demokratiniu pasauliu, tai vargu ar ji tokį žingsnį darys. Bet niekada nežinosi“, – tvirtina profesorius.