Vienos jų atstovai dėl nelaimės linkę kaltinti bendrovės „Klaipėdos avialinijos“, kuriai priklauso lėktuvas, vadovą Viktorą Šišniauską, kad šis neva seną geldą privertė kilti, o ne parsigabeno sausuma.
Įtarimus, jog lėktuvas galėjo būti techniškai netvarkingas, kritikams sukėlė ir tai, jog iš Švedijos į Lietuvą sykiu su pilotais neskrido bendrovės technikas.
„Iš Geteborgo per Baltiją lėktuvu An-2 buvo pasirengęs skristi dar vienas „Klaipėdos avialinijų“ darbuotojas – inžinierius Borisas Grechniovas. Prieš skrydį per Baltiją jis nuodugniai
patikrino šio pernai Švedijoje įsigyto orlaivio techninę būklę. Bet vėliau buvo nuspręsta, kad B.Grechniovas į Lietuvą plauks keltu“, – DELFI parašytame laiške vienoje žinasklaidos priemonėje pasirodžiusią informaciją citavo skaitytojas.
„Kodėl „Klaipėdos avialinijų“ darbuotojas inžierius Borisas pasirinko brangesnį ir lėtesnį grįžimo būdą į Klaipėdą? Ar įmonė nenorėjo sutaupyti pinigų, kad jam pirko atskirą bilietą? Ar jis tiesiog nusprendė pabūti Danijoje?“ – klausė skaitytojas.
Išgirdęs šiuos klausimus ir taip nepelnyto kaltės jausmo kamuojamas V. Šišniauskas tik sunkiai atsiduso, kad vėl ir vėl privalo aiškinti. Tačiau pateikė įvykių chronologiją ir paaiškinimus.
„Visi trys vyrai – pilotai Adolfas Mačiulis, Alvydas Selmistraitis ir technikas Borisas Grechniovas – į Daniją, kur buvo lėktuvas, nuvyko automobiliu. Įmonės specialistas prieš skrydį patikrino orlaivį ir jo funkcijas. Jam buvo duotas leidimas pakilti, todėl pilotai iš Danijos išskrido į Geteborgą Švedijoje. Buvo numatyta, kad jei būtų kilę bent menkiausių įtarimų dėl lėktuvo būklės, kai šis po skrydžio iš Danijos nusileido Geteborge, mūsų technikas automobiliu (keltu) būtų vykęs į Geteborgą ir dar kartą tikrinęs lėktuvą. Tačiau šeštadienį gavus pilotų pranešimą, kad viskas gerai, kad pilotai Geteborge jau pilasi degalus ir rengiasi skristi į Klaipėdą, kad lėktuvas veikia nepriekaištingai, technikas keltu grįžo į Lietuvą. Jis su pilotais neskrido tik todėl, kad reikėjo parvaryti ir automobilį. Jokių sąmokslų teorijų čia nėra“, – aiškino V. Šišniauskas.
Vyriausybės pasitarime penktadienį nutarta, jog Baltijos jūroje nuskendęs lėktuvas bus iškeltas. Šiek tiek anksčiau krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pareiškė, jog prie iškėlimo savo lėšomis turėtų prisidėti ir bendrovė „Klaipėdos avialinijos“, nes lėktuvas yra jos nuosavybė. „Nežinau, ką ir pasakyti. Esame nedidelė įmonė, mūsų finansinė padėtis tikrai nėra stebuklinga, tačiau padarysime viską, ką galime“, – teigė direktorius.
1981 metais pagamintas lėktuvas An-2 anksčiau priklausė bendrovei „Klaipėdos avialinijos“, tačiau ji šį pardavė vienai Lenkijos bendrovei. Kai ši bankrutavo, lėktuvą įsigijo švedai, o po kurio laiko „Klaipėdos avialinijoms“ atsirado galimybė jį susigrąžinti.
Už lėktuvą, kuris šeštadienį turėjo pasiekti Klaipėdą, bendrovė sumokėjo 15 tūkst. eurų.
„Pilotai buvo apdrausti, lėktuvas taip pat turėjo visus reikalingus dokumentus, tačiau jis nebuvo apdraustas nuo nelaimių. Todėl, aišku, kad patyrėme didelį finansinį nuostolį, tačiau jis yra niekis, palyginti su tuo, kad šeimos neteko mylimų žmonių. Lėktuvas priklauso mums, tačiau kai jį iškels, atliks visas ekspertizes ir grąžins, atiduosime į metalo laužą. Su juo niekas nebeskraidys“, – tvirtino V. Šišniauskas.