Apie tai rašoma ką tik pasirodžiusioje knygoje „Pravieniškių mafija“ – dėl R. Kazėnienės sekimo Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB) yra pradėjęs ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus vadovybė ir kaliniai, esą galėję įvykdyti nusikalstamas veikas.
Kauno tardymo izoliatoriuje dirbanti R. Kazėnienė neslėpė, jog pati yra mačiusi, kaip ją esą sekė dabar jau iš darbo pasitraukęs Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkas Gintaras Zaveckis. Jis Imuniteto skyriui vadovavo nuo 2000 m., o iš darbo pasitraukė po nuteistųjų išgertuvių Kybartų pataisos namuose, kai teisingumo ministras Elvinas Jankevičius išreiškė nepasitikėjimą.
„Aš esu nufilmavusi G. Zaveckį, kuris sėdėjo automobilyje ir mane sekė, – DELFI prisipažino R. Kazėnienė. – Žinau, kad net mano buvęs vadovas, kuris jau išėjo iš darbo, prašė kriminalinės žvalgybos pareigūnų su manimi susidoroti, sekioti.
Žinau, kad mane persekiojo kriminalinės žvalgybos pareigūnas iš Marijampolės – jis pats prisipažino. Kai dirbau audite, visas mus keturias darbuotojas sekė. Ir tai darė nuteistieji, atliekantys bausmę Marijampolės pataisos namų Pusiaukelės namuose.“
Tačiau ne tik iš Marijampolės – su DELFI susisiekė vienas Vilniaus pataisos namuose bausmę atliekantis kalinys, kuris teigia, kad dabar jau buvusio Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininko nurodymu sekė R. Kazėnienę.
Jis teigia, kad apie šią slaptą užduotį žinojo ir kiti Kalėjimų departamento pareigūnai, o už tai, kad būtų sekama R. Kazėnienė, kalinys teigia gaudavęs pinigų. Ir ne tik už sekimą: „Mokėjo ir būnant čia (pataisos namuose) už įvairiausius pakišimus, ne vienas darbuotojas yra pakištas“.
Bandęs DELFI papasakoti sulaukė spaudimo
Pirmadienį su šiuo nuteistuoju DELFI žurnalistai susitiko Vilniaus pataisos namuose, į kuriuos jis buvo uždarytas po R. Kazėnienės sekimo. Tačiau pokalbis su juo neįvyko – apie tai, kaip vykdė Kalėjimų departamento Imuniteto tarnybos vadovų nurodymus papasakoti norėjęs nuteistasis sulaukė tiesioginio spaudimo: ryte pataisos namų darbuotojai jam davė pasirašyti dokumentus, jog jis yra įspėjamas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės dėl pokalbio su žurnalistu pasakytų žodžių.
Be to, nuteistojo gyvenamosiose patalpose buvo atlikta krata, per kurią draudžiamų daiktų nebuvo rasta. O kai nuteistasis atvyko susitikti su DELFI, sužinojo, kad visą pokalbį stebės ir garso įranga įrašinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas.
„Nesutinku prie jo kalbėti“, – sakė nuteistasis, pažymėjęs, kad informacija yra konfidenciali ir jis ją pasiryžęs atskleisti tik žurnalistui. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas su tokia nuteistojo pozicija nesutiko – pokalbis bus įrašytas, nes toks yra pataisos namų vadovo sprendimas.
Vilniaus pataisos namų direktorius Arvydas Ižička pripažino, kad būtent jo sprendimu pokalbis su nuteistuoju turėjo būti įrašytas. „Čia yra mano sprendimas, o Jūs turite teisę jo klausyti, arba neklausyti, – sakė jis. – Ar mes pažeidžiame kokį nors įstatymą?“
Pataisos namų vadovas taip pat neneigė, kad nuteistasis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, tačiau nesakė, ar visus nuteistuosius prieš kiekvieną susitikimą įspėja: „Mes turime tokią teisę. Kodėl aš, kaip įstaigos direktorius, negaliu išsikviesti nuteistojo ir perspėti dėl baudžiamosios atsakomybės? Čia mano pareiga. Pasakykite, kur pažeidžiau įstatymą.“
Toks pareigūnų elgesys nė kiek nenustebino R. Kazėnienės: „Neabejoju, kad dėl to, jog apie mane nesurado kompromituojančios informacijos, šis nuteistasis iš Pusiaukelės namų buvo uždarytas į pataisos namus. Tai yra baisu, labai gaila, bet sistema nesikeičia. Kai dirbau audite, mes visos keturios darbuotojos buvome persekiojamos, kad į viešumą neišeitų Pravieniškių audito ataskaita – tai buvo labai svarbi įstaiga, labai dideli pinigai ir labai didelė įtaka.“
Savo pasakojimais kalėjimų sistemą sudrebinusi R. Kazėnienė tik iš DELFI sužinojo, kad ją sekė nuteistasis iš Vilniaus. „Ačiū, kad pasakėte, reikia dar laiko, kad šią informaciją priimčiau“, – jaudulio neslėpė moteris, kuri iki šiol nesijaučia saugi.
Kauno tardymo izoliatoriuje dirbanti R. Kazėnienė neslėpė, kad anksčiau policijoje buvo atliekami kiti du tyrimai dėl jos sekimo, kai ją taip pat slapta stebėjo pareigūnai, tačiau jų veiksmai buvo pripažinti teisėtais, nes leidimą sekti buvo davusi teisėsauga. Kodėl reikėjo R. Kazėnienę sekti, moteris sako nežinanti.
„Žinau, kad yra pradėtas tyrimas dėl kitų audito darbuotojų persekiojimo, esu labai sunerimusi, nes nuolat jausdavau, kad mane persekioja, tačiau ikiteisminiai tyrimai nutraukti, – kalbėjo apie negeroves kalėjimų sistemoje viešai prabilusi R. Kazėnienė. – Ir mano vyrą sekiojo, ir mane – atvažiuoja prie darbo, sėdi, seka, kur jis važiuoja. Viskas mums buvo aišku, labai nusivylėme pareigūnais, kurie taip ir nieko nepadarė.“
Saugus pataisos namuose nesijaučia ir nuteistasis, išdrįsęs prabilti apie R. Kazėnienės sekimą. „Kaip man jaustis viduje, kai tokie dalykai vyksta?“ – sakė jis.
Apie tai, kaip buvo sekama R. Kazėnienė, kokios kompromituojančios informacijos pareigūnai ieškojo, – jau artimiausiu metu skaitykite DELFI.
