„Lietuvos kariuomenė pristatė vertinimą kelių teritorijų ir Valstybės gynimo tarybos nariai pritarė dviejų iš jų tolimesnei plėtrai – poligonų įsteigimui Tauragės ir Šilalės rajonuose. Numatomos vietos būtų tinkamos kuopos dydžio vieneto manevrui“, – po trečiadienį vykusio VGT posėdžio žurnalistams teigė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
„Taip pat numatyta tam tikra infrastruktūra, kuri jose bus įrengta“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, jog kariniai poligonai galės būti naudojami kuopos ir bataliono dydžio vienetų manevrams.
„Du papildomi manevriniai, lengvieji poligonai Tauragės ir Šilalės rajone – žinant, kad poreikis treniravimosi erdvių didžiulis, daugėja sąjungininkų, reikia treniravimosi erdvių ir mūsų karinėms pajėgoms“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Tai būt lengvieji poligonai – kitaip tariant, be šaudymo, skirti manevravimui“, – patikslino jis.
Anot politiko, šie kariuomenės planai buvo pristatyti ir minėtų Tauragės ir Šilalės rajonų vadovams, kurie, anot politiko, pritarė iniciatyvoms. Visgi, konkrečių gyvenviečių, kurias palies poligonų kūrimas, ministras negalėjo įvardinti – paminėjo Pagramantį, esantį Tauragės rajone. Į šį miestelį, nurodė L. Kasčiūnas, buvo nuvykusi ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) komanda.
„Orientavomės į teritorijas, kur dauguma yra valstybinė žemė, kur mažiau yra privačių žemės sklypų, kur yra mažai sodybų“, – aiškino ministras, pažymėdamas, jog planuojamų poligonų teritorijose yra maždaug penkios privačios sodybos.
„Jeigu sodybų savininkai nesutiktų ir norėtų likti, mes tas sodybas galime (...) palikti“, – nurodė KAM vadovas.
Kiek kainuos dviejų poligonų įsteigimas, VGT nariai nenurodė. L. Kasčiūnas užsiminė, jog vien teritorijų išmiškinimo darbai gali pareikalauti kelių milijonų eurų.
Ministro teigimu, klausimas dėl poligonų kūrimo netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę – tikimasi pateikti reikalingus teisės aktus kitą savaitę. L. Kasčiūnas viliasi, jog liepos mėnesį pokyčius numatantys projektai bus pateikti parlamentui, todėl rudenį įstatymai jau galėtų būti patvirtinti.
„Manome, kad tikrai tas nacionalinis interesas turėti Lietuvoje naujus poligonus yra ypatingai svarbus. Tikimės artimiausiais posėdžiais eiti į Vyriausybę su konkrečiu, specialiuoju įstatymo projektu, kurį jau parengė Krašto apsaugos ministerija. Ir galbūt net per neeilinę sesiją padaryti pateikimą“, – prognozavo politikas, nurodydamas, jog tokiu atveju poligonų įsteigimas truktų iki vienerių metų.
Kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Šilalės meras apie karinio poligono statybas rajone: tokie objektai visada kelia nerimą
Šilalės meras Tadas Bartkus tikisi, kad jo vadovaujamoje rajono savivaldybėje atsirasiantis karinis poligonas nesudrums piliečių gyvenimo. Kol kas, tvirtina politikas, galima išgirsti tik pavienius nuogąstavimus dėl savivaldybės teritorijoje suplanuoto karinio objekto.
„Bendruomenei, žinote, tokių objektų atsiradimas visada kelia nerimą. Teko jau su medžiotojais šiandien pakalbėti. Dėl šio sprendimo vieno medžiotojų būrelio plotai nyks. Tad ši pusė bus nepatenkinta“, – Eltai sakė meras, pridurdamas, kad nepatenkinti gali būti ir kelių sodybų, įsikūrusiu šalia planuojamo poligono, gyventojai.
„Bet ministerija patikino, kad poligone nevyks šaudymai iš didelių kalibrų. Daugiau pėstininkai treniruosis. Jei laikysis susitarimo – viskas bus gerai“, – sakė T. Bartkus.
Tauragės meras apie rajone projektuojamą karinį poligoną: jau sulaukėme keleto gyventojų skambučių
Tauragės meras Dovydas Kaminskas sako, jog pasirodžius žiniai apie planus jo vadovaujamoje rajono savivaldybėje kurti karinį poligoną jau sulaukta keleto sunerimusių gyventojų skambučių. Visgi, politikas iš esmės palankiai vertina sprendimus dėl karinio mokymo teritorijų, bet viliasi, jog su Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovais dar galės pasiderėti dėl projekto detalių.
„Sunku pasakyti (kokios gyventojų nuotaikos – ELTA), nes labai šviežia informacija. Realiai, ji tapo vieša tik po Valstybės gynimo tarybos posėdžio. Dabar, manau, ir pamatysime tą reakciją, kokia ji yra. Sulaukėme šiandien jau keleto skambučių, žmonės klausia, nerimauja. Bet išaiškinus situaciją truputėlį tos emocijos nuslūgsta“, – Eltai sakė D. Kaminskas.
Dabar, manau, ir pamatysime tą reakciją, kokia ji yra. Sulaukėme šiandien jau keleto skambučių, žmonės klausia, nerimauja. Bet išaiškinus situaciją truputėlį tos emocijos nuslūgsta.
Rajono meras pažymėjo, jog vietos valdžia supranta nacionalinį poreikį ir būtinumą steigti karinius poligonus. Todėl D. Kaminskas pažymėjo atviro ir aktyvaus dialogo su kariuomene bei KAM svarbą. Kol kas, akcentuoja jis, tai, kokie planai yra brėžiami atsakingų institucijų, neturėtų kelti pernelyg daug iššūkių rajono gyventojams, nes miškai ir kitos rekreacinės vietovės lieka atviros visuomenei.
„Tos teritorijos yra tokio dydžio, kur visi sėkmingai metų eigoje tilps. Tai svarbiausia akcentuoti – teritorija neužsidaro ir miškai nedingsta, tiesiog miško panaudojimo funkcionalumas didėja“, – tikino meras.
„Jeigu tai keistųsi, tada, manau, sutarimo tikrai nebūtų“, – pažymėjo jis.
Visgi, erdvės diskusijoms dėl poligono teritorijos yra, sako D. Kaminskas. Anot politiko, gali tekti tartis dėl privačių miškų vietovių, dėl medžioklės plotų. Taip pat, anot jo, poligonas įtraukia ir vietovę, kuri yra arčiau gyvenvietės ir aprėpia pėsčiųjų takus.
„Teritorija nėra didelė, bet emocijų gali būti daug. Galbūt tą teritoriją tiesiog neįtrauktume į poligoną. Nors, kaip ministerija komunikuoja, tai neturėtų reikšmės, nes teritorija toliau galėtų būti naudojama kaip rekreacinė vieta – toje vietoje yra pasivaikščiojimo takai. Bet galbūt, kad išvengtume emocijų, būtų galima jų neįtraukti. Manau, iki sprendimų priėmimo tiek savivalda, tiek Krašto apsaugos ministerija turės dėl jautrų teritorijų konkrečiai sutarti – galbūt rasti kompromisus“, – svarstė D. Kaminskas.
VGT: kasmetinė Lietuvos parama Ukrainai nebus mažesnė nei 190 mln. eurų
Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė, jog kasmetinė Lietuvos karinė parama Ukrainai negali būti mažesnė nei ketvirtadalis procento nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio teigimu, tokios karinės paramos vertė sudarys maždaug 190 mln. eurų.
„Įsivertinę situaciją, Valstybės gynimo tarybos nariai pritarė, kad artimiausių trijų metų laikotarpiu Lietuvos kasmetinė parama karinėms ir saugumo reikmėms neturėtų būti mažesnė nei 0,25 proc. nuo bendrojo vidaus produkto – kas sudarytų 190 mln. eurų per metus“, – Prezidentūroje vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo K. Budrys.
Jis priminė, jog pernai VGT priėmė panašius sprendimus, numatančius Lietuvos karinės paramos mastus Ukrainai ateinančių trijų metų laikotarpyje.
„Prieš metus Valstybės gynimo pritarė tuometinio krašto apsaugos ministro pateiktam trimečiam paramos planui. Buvo numatyta, kad per artimiausius trejus metus bus skiriama 200 mln. eurų karinės paramos“, – aiškino K. Budrys.
„Šiai dienai matome, kad situacija yra pasikeitusi – tiek Lietuvos ambicijos, tiek galimybės, tiek Ukrainos poreikiai yra išaugę. Mūsų karinė parama jau viršijo tuos numatytus skaičius ir mūsų ambicijas“, – nurodė prezidento patarėjas.
