Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus AVPK pareigūnai pareiškėją atvežė į Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyrių, kur jis buvo uždarytas į laikino sulaikymo patalpą. Būdamas laikino sulaikymo patalpoje, pareiškėjas pradėjo daužyti duris. Pareigūnui paaiškinus, kad pareiškėjas yra sulaikytas ir negali išeiti, sulaikytasis įspraudė koją į tarpdurį, neleisdamas uždaryti durų. Į pagalbą pareigūnui atėjo jo kolega ir bandė sulaikytąjį pasodinti; kai to nepavyko padaryti, pareigūnas panaudojo fizinę prievartą – elektrošoko įtaisą.
Policijos pareigūnai iškviesdami Greitosios medicinos pagalbos (toliau vadinama ir – GMP) medikus, nurodė, kad pareiškėjui bloga, ir jis reikalauja GMP. Atvykus GMP, policijos pareigūnai informavo medikus, kad pareiškėjas elgėsi agresyviai, trankėsi, daužėsi kameroje, todėl buvo fiksuotas antrankiais, tačiau apie panaudotą elektrošoką medikų neinformavo. Atvykus GMP darbuotojams, pareiškėjas rastas gulintis ant suolo, nereaguojantis. Kaip po apžiūros nustatė medikai, pareiškėjo sąmonė buvo sutrikusi, gydytojui apžiūrint jis neatsimerkė, nekalbėjo. Pareiškėjas buvo išvežtas į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau vadinama ir – RVUL) Priėmimo skyrių.
Policijos įstatymo nuostatos nurodo, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.
Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai, atlikdami savo funkcijas, pristatant sulaikytus teisės pažeidėjus ir atliekant savo pareigas laikino sulaikymo patalpose, nuolat susiduria su neblaiviais asmenimis ir jų neadekvačiu elgesiu pareigūnų atžvilgiu, todėl ši situacija pareigūnams nebuvo nauja ir netikėta. Be to, policijos pareigūnai GMP medikus informavo, kad pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje buvo fiksuotas antrankiais.
Seimo kontrolieriui Vilniaus AVPK nepateikė duomenų, kad policijos pareigūnai prieš pareiškėją būtų naudoję kitokias, t. y. švelnesnes, prievartos priemones ir jų naudojimas nebūtų buvęs veiksmingas.
Seimo kontrolierius taip pat atkreipia dėmesį, į tai, kad dėl techninių kliūčių ir kitų priežasčių pareigūnai vykdydami užduotis ne visada pasitelkia vaizdo fiksavimo priemones, todėl fizinės prievartos atvejai neretai būna neužfiksuojami.
Seimo kontrolieriaus nuomone, tokia teisėsaugos pareigūnų praktika sudaro prielaidas žmogaus teisių pažeidimų rizikai, taip pat apsunkina ir galimybes objektyviai nagrinėti skundus dėl galimai netinkamų pareigūnų veiksmų. Kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju, pareigūnų veiksmai nebuvo užfiksuoti vaizdo stebėjimo priemonėmis.
Tyrimo metu pasitvirtino informacija, kad Vilniaus AVPK pareiškėjas buvo pateikęs medicinos dokumentų išrašą, kuriame yra nurodyta gydytojo rekomendacija prieš jį „nenaudoti elektrošoko dėl kylančių epilepsijos priepuolių“. Per policijos dokumentų valdymo sistemą su šiuo išrašu buvo supažindinti dažniausiai su pareiškėju susiduriantys Vilniaus AVPK pareigūnai.
Nepaisant to, kad pareigūnai ir buvo informuoti apie pareiškėjo sveikatos problemas, vis tiek panaudojo elektrošoko prietaisą. Nors pareigūnai ir teigia, kad elektrošokas negalėjo sukelti pareiškėjui sveikatos problemų, nes įsmigo tik į drabužius, bet iškviestiems GMP medikams įtarus nepatikslintą komą, pacientas pristatytas į RVUL Priėmimo skyrių.
Iš to galima daryti išvadą, kad pareiškėjui akivaizdžiai pavojingai gyvybei buvo sutrikusi sveikata, jam esant visiškoje valstybės institucijos (šiuo atveju – Vilniaus AVPK) žinioje, galimai ir dėl panaudotų specialiųjų priemonių, kurių naudojimo pareiškėjo atžvilgiu medikai kategoriškai nerekomenduoja.
Vertindamas pareigūnų veiksmus, kai prieš pareiškėją panaudotas elektrošokas, pareigūnams žinant, kad gydytojai nerekomenduoja jo naudoti, kai jis jau buvo fiksuotas antrankiais, Seimo kontrolierius išreiškė nuomonę, kad pareigūnai elgėsi neproporcingai esamam pavojui ir fizinė prievarta (elektrošokas) jo atžvilgiu buvo perteklinė.
Todėl Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad Vilniaus AVPK pareigūnai, panaudodami pareiškėjo atžvilgiu elektrošoką, nesivadovavo būtinumo, proporcingumo principu, nevertino asmens pasipriešinimo lygio bei kitų objektyvių aplinkybių, turinčių reikšmės skirti griežčiausių specialiųjų priemonių taikymą, todėl skundas dėl neproporcingai taikytos prievartos priemonės – elektros impulsinio prietaiso – pareiškėjo atžvilgiu yra pagrįstas.
Seimo kontrolierius Policijos departamento generaliniam komisarui rekomendavo:
– atlikti tarnybinį patikrinimą ir įvertinti įvykio pareigūnų veiksmus dėl tikslingumo naudojant elektros impulsinį prietaisą pareiškėjo atžvilgiu;
– imtis priemonių, kad ateityje pavaldžiuose Policijos departamentui padaliniuose policijos pareigūnai prievartos priemones naudotų vadovaudamiesi proporcingumo principu ir tik išimtinais atvejais, jeigu švelnesnės poveikio priemonės yra neveiksmingos;
– pareigūnams atliekant užduotis, susijusias su galimu poreikiu panaudoti prievartos priemones, būtų užtikrintas savalaikis, tinkamas, efektyvus vaizdo fiksavimo priemonių naudojimas.
Seimo kontrolierius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui rekomendavo:
– imtis priemonių, kad ateityje policijos pareigūnai prievartos priemones naudotų laikydamiesi proporcingumo principu ir tik išimtinais atvejais, jeigu švelnesnės poveikio priemonės yra neveiksmingos;
– pareigūnams atliekant užduotis, susijusias su galimu poreikiu panaudoti prievartos priemones, būtų užtikrintas savalaikis, tinkamas, efektyvus vaizdo fiksavimo priemonių naudojimas.