Delfi užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausio 18–27 dienomis atlikta visuomenės apklausa parodė, kad reitingų lentelėje pirmavę konservatoriai nukrito į trečiąją vietą. Šiuo metu reitinguose pirmauja socialdemokratai, demokratai „Vardan Lietuvos“ – antri.
Komentuodama šiuos rezultatus Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė R. Urbonaitė ragino dar bent mėnesį palaukti ir tik gavus vėlesnius rezultatus daryti išvadas apie konservatorių reitingą.
„Nes dabar paradoksalu – lyg konservatorių reitingai užmezga tendenciją važiuoti žemyn, bet Vyriausybės reitingai kaip tik pagerėjo, pačios Ingridos Šimonytės reitingai irgi drastiškai nekrito. Aš manau, kad dar turime pasižiūrėti, kaip tai atrodys kitą mėnesį, tada galėsime pasakyti konkrečiau ir daryti tam tikras išvadas“, – pirmadienį Žinių radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“ kalbėjo ji.
Tačiau politologė pridūrė, jog negalime tikėtis ir to, kad konservatoriai sustiprintų savo pozicijas.
„Iš kur jiems reitingą sustiprinti, prielaidų aš nematau jokių“, – patikino ji.
Politologas Bernaras Ivanovas teigė apskritai nepasitikintis apklausomis.
„Dabar yra mestas labai aiškus naratyvas, kad mušamus myli, todėl „mūsų reitingai tik augs“ – aš tą skaitau feisbuke pas savo bičiulius konservatorius. Jie aiškina, kad ta istorija, puolimas prieš juos Sauliaus Skvernelio, jiems tik padeda, suprantate? Juos tik grūdina, ir šiaip visuomenės akyse jie tokiu būdu kyla. Na, ką gali tu į tai atsakyti? Skėsčioti rankomis“, – laidoje kalbėjo politologas.
R. Urbonaitė teigė, kad jei konservatoriai iš tiesų taip šneka, tai jai dėl to nebent tik kyla antakis.
Neturėjo lūkesčių, kad kas nors paaiškės
Komentuodama praėjusią savaitę įvykusią neeilinę Seimo sesiją, R. Urbonaitė pabrėžė, kad nuo pat pradžių buvo aišku, kad atsakymų į klausimus ji neduos.
„Dėl to, kad mes matome, kaip selektyviai patys politikai atsirenka versijas, kurias reikia eskaluoti. Kitas versijas jie padeda po kilimu, nes jos ne tokios patogios. Suprantame, kad reikia kraujo pačiame Seime, o ne ieškoti kažkokių kanalų galbūt už Seimo ribų. Kitaip tariant, mes matome politinį spektaklį ir aš neturėjau net lūkesčių, kad čia kažkas atsiskleis. Aš turėjau lūkesčius, kad visi bandys išspausti sau maksimalią naudą, tam ir buvo neeilinė sesija sušaukta“, – kalbėjo ji.
Politologė pridūrė, kad ir laikinoji komisija, kurios opozicijai nepavyko įkurti, nebūtų buvusi objektyvi, nes ją būtų sudarę parlamentarai, turintys politinius interesus, kuriuos į šoną nustumti yra beveik neįmanoma.
Ji pabrėžė, kad daug įdomesnis jai buvo ketvirtadienį vykęs konservatorių pirmininko G. Landsbergio pasisakymas.
Iš jo R. Urbonaitei akivaizdu, kad konservatoriai pereina į puolimą – buvo įvardintas net šios istorijos kaltininkas – Saulius Skvernelis.
„Prisipažinsiu, kad manęs ši taktika nežavi, aš nemanau, kad ji labai pasiteisins. Bet kad jie staiga taptų aukomis ir tais mušamais, kuriuos labiau pamils, tiesą sakant, visiškai netikiu tokiu galimu scenarijumi“, – Žinių radijo laidoje pabrėžė ji.
Žino, kad gyvens ramiai
B. Ivanovo įsitikinimu, jei Lietuvoje būtų pilietinė visuomenė, vykstant neeilinei sesijai Seimo prieigose būtų stovėję 300 tūkst. žmonių.
„Nes reikalingas spaudimas. O kas paspaus, kad kažkokią komisiją patvirtintų? Nėra jokios opozicijos. Ką, S. Skvernelis opozicija? Baikit juokus. Tai yra statutiniai veikėjai, kurie atlieka savo vaidmenis esant visiškam politiniam, visuomeniniam štiliui“, – Žinių radijui kalbėjo jis.
Politologo teigimu, tai suvokia ir konservatoriai, kurie tikisi, kad dėl to porą metų gyvens ramiai, nes nėra jokio veiksnio, kuris galėtų juos išmušti iš vėžių.
„Kas juos gąsdina, tai mūsų politinio esteblišmento arba nomenklatūros reakcija į juos – tai, ko jie iš tikrųjų bijo. Tai yra tos struktūros, kurios kontroliuoja vidurinį administracinį aparatą, oligarchai tie mūsų vadinami taip pat. Jie juos, kaip turbūt jie supranta, šioje situacijoje nurašo. Nes jie mėgsta ramybę, jiems nepatinka triukšmas“, – samprotavo politologas.
Konservatoriai skęs toliau
B. Ivanovo teigimu, kurio nors konservatorių politiko atsistatydinimas būtų leidęs šioje istorijoje nuleisti garą, tačiau to neįvyko, todėl konservatoriai skęs toliau.
Tuo metu R. Urbonaitė nemano, kad atsistatydinimai būtų ką nors išsprendę.
Anot jos, negalima atmesti, kad informacijas nutekėjimas įvyko ne per pagrindines politines figūras.
Politologė priminė, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė taip ir nepaaiškino, ko ji tą penktadienį ėjo pas Seimo pirmininkę.
Ji atkreipė dėmesį, kad jei informacijos nutekėjimą būtų ėmęsi tirti prokurorai, nebūtų likę iš ko daryti dramą Seime.
„Atsistatydinimai būtų sukūrę dar vieną dramą“, – mano ji.
B. Ivanovas pastebėjo, kad susidaro toks vaizdas, kad Lietuvoje neegzistuoja politinė atsakomybė.
„Tai yra labai blogai, nes tai demonstruoja ir visuomenės situaciją, kuri nesugeba išsireikalauti iš valdžios tam tikrų dalykų“, – sakė jis.
Apkaltai prielaidų nepakanka
Komentuodama opozicijos svarstymus rengti apkaltą Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, R. Urbonaitė sakė neįsivaizduojanti, kaip gali atrodyti apkaltos tekstas.
„Kai konkrečiai kalbama apie apkaltą, reikia suprasti, kad neužtenka tavo asmeninių prielaidų arba tavo nuomonių. Apkaltai reikia realaus, rimto pagrindo, kad gali būti sulaužyta priesaika ir kad gali būti iš esmės nesilaikyta Konstitucijos. Tai aš noriu, kad mes grįžtume į realų pasaulį ir matytume kitus dalykus“, – Žinių radijui pabrėžė ji.
R. Urbonaitė teigė, kad jai svarbiau yra politikų nekompetencija, nei šis burbulas.
„O jūs matėte kaip atrodo politikų parengti įstatymų projektai, kurie buvo prieš neeilinę sesiją padaryti? Matėte aiškinamuosius raštus? Ten dar labiau plaukai šiaušiasi, negu dėl tos neeilinės sesijos (…) Kartais mes už tų skandalų nematome pagrindinių dalykų“, – patikino ji.
Anot politologės, kai opozicija yra silpna savo turiniu, jai tokie skandalai yra kaip aklai vištai grūdas.
R. Urbonaitė mano, kad apkaltos klausimas ir atsirado dėl to, kad opozicijai reikia kažkaip tęsti šią istoriją.
Visą Žinių radijo laidą klausykite čia:
