Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis posėdžio metu kolegoms pasiūlė dvi alternatyvas. Vienas kelias, pasak jo, dėl A. Landsbergienės mokyklos statybų aplinkybių kurti laikinąją tyrimo komisiją, kitas – kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Visgi vėliau politikas liko prie antrojo savo pasiūlymo.
„Kreipkimės tiesiogiai į Generalinę prokuratūrą dėl aplinkybių ištyrimo bei viešojo intereso gynimo. Ir lygiai taip pat kreipkimės į kitas kontroliuojančias institucijas nuo komisijos“, – pasiūlė Antikorupcijos komisijos pirmininkas.
Visgi šis pasiūlymas reikiamo komisijos narių palaikymo nesulaukė.
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas pripažino, kad Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimai, susiję su mokyklos statybomis, jam kelia klausimų. Todėl politikas Antikorupcijos komisijai pasiūlė komisijai su papildomais klausimais kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir į Vilniaus miesto savivaldybę.
„Mano siūlymas, kad jūs, kaip komisijos pirmininkas, gaunate komisijos įgaliojimus, su patikslinančiais klausimais kreipiatės į NŽT, kodėl viskas taip greitai buvo padaryta. Jeigu dar manote, kad reikia kreiptis ir į savivaldybę. Ir jau tada, gavus tuos institucijų atsakymus spręsti dėl tyrimo pradėjimo“, – pasiūlė jis.
Šiam politiko pasiūlymui pritarė ir Antikorupcijos komisija.
Skambėjo kaltinimai politikavimu
Tuo metu Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma dėl A. Landsbergienės mokyklos Kalnėnuose vėl keliamus klausimus siejo su artėjančiais rinkimais.
„Kaip aną kartą prieš rinkimus ta sklypo ir mokyklos statybos istorija buvo iškelta, taip ir dabar dar kartą. Bet mano klausimas – kas gi įvyko toje mokyklos statybos, sklypo, infrastruktūros istorijoje per tą laiką, kad būtų erdvė kažkokiam naujam tyrimui?“, – posėdžio metu kalbėjo J. Razma.
„Skeptiškai žiūriu į tas iniciatyvas. Ir manau, kad gal po Seimo rinkimų bus kita dauguma, kuri galės objektyviai ir pasižiūrėti – ką čia tirti. Niekas čia nesugrius per tuos du mėnesius“, – pabrėžė konservatorius.
Šį klausimą politizuotu vadino ir konservatorių frakcijos Seime narys Mindaugas Lingė.
„Man atrodo, jūs baltus tuos siūlus labai akivaizdžiai demonstruojate – kaip viskas daroma vien tik likus dviem savaitėms iki rinkimų. Na, tokios skubos šioje komisijoje dar nėra buvę. Pasirodo, straipsnis, yra šaukiamas net ne savo laiku posėdis (...) ir yra puolama svarstyti šitą rinkiminį klausimą“, – teigė jis.
Savo ruožtu komisijos pirmininkas A. Stončaitis atkirto, kad politikuoja pats M. Lingė.
„Iš jūsų pasisakymo, nepykite, man susidaro įspūdis, kad jūs politikuojate ir jūsų čia pasisakymas politika perpintas ne tik baltu siūlu, bet ir balta adata“, – pabrėžė jis.
Laikraštis „Lietuvos rytas“ skelbė, jog Kalnėnuose pastatytos A. Landsbergienės privačios mokyklos vietoje anksčiau buvo visuomenės paskirties teritorija, kurioje planuota statyti valstybinį darželį, mokyklą, šalia – sporto stadioną. Nurodoma, kad 2018 m. Vilniaus savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba skubiai priėmė atitinkamus sprendimus dėl miesto detaliojo plano pakeitimo ir sklypų ribų perbraižymo, taip pakeičiant žemės paskirtį ir sudarant galimybę iškilti minėtai privačiai mokyklai. „Lietuvos rytas“ nurodo, jog tuo metu pastaruosius sprendimus atsakingose institucijose priėmė su A. Landsbergiene susiję asmenys.
Be to, „Lietuvos rytas“ skelbė, kad į Kalnėnuose statomą mokyklą investavo ir „BaltCap“ priklausantis „BaltCap Infrastructure Fund“. Bendram fondo ir A. Landsbergienės projektui lėšų skyrė ir Vilniaus savivaldybė – aplinkinei infrastruktūrai sukurti.