Tokios priemonės yra numatytos vidiniam naudojimui skirtame dokumente „Rekomenduojami Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų politinės ir rinkiminės strategijos metmenys“.
Nurodoma, kad ruošiant analizę buvo remtasi TS-LKD pateiktais apklausų duomenimis, EPP analitikų rekomendacijomis ir tarptautinių partnerių įžvalgomis.
Viešai kovotų prieš „valstiečius“ visom jėgom
Strategijos metmenyse siūlomos keturios strateginės komunikacinės priemonės tikslams pasiekti.
Nuo šių metų lapkričio siūloma konservatoriams pradėti vidutinio reklaminio intensyvumo kampanija, pristatanti TS-LKD viziją ir pasiūlymus Lietuvai – „Ką TS-LKD vyriausybė darytų geriau nei „valstiečių“?“. Svarstoma, kad kampanija galėtų turėti regioninius pristatymus ir būti paremiama radijo kampanija bei internetinėmis priemonėmis.
Siūloma vykdyti partizaninio marketingo kampaniją „#StabdauNesąžiningumą“, kuri rodytų dabartinės valdžios ir jos lyderių neskaidrumą ir polinkį korupcijai.
Siūlymuose numatyta, kad tai galėtų būti nuo rugsėjo vidurio prasidėsianti žemo intensyvumo internetinė ir socialinių tinklų reklaminė kampanija, kurioje, kaip rašoma dokumente „būtų keliami pagrįsti klausimai dėl neskaidraus premjero Sauliaus Skvernelio asmeninio namo įsirengimo aplinkybių, Ramūno Karbauskio oligarchinės įtakos naudojantis „Agrokoncerno“ įmonės suteikiamais įrankiais, žemių, trąšų, deklaravimo istorijų priminimas, Artūro Skardžiaus apkaltos verti epizodai, kurie buvo buldozerio dėka Agnės Širinskienės sustabdyti“.
LVŽS laimėtose vienmandatėse apygardose siūloma per vietos žiniasklaidą ir socialinius tinklus vykdyti regioninę kampaniją „Kam dirba tavo seimūnas?“, siekiant parodyti, kad su LVŽS rinkti vienmandatininkai neatstovauja savo krašto žmonėms. Ten siūloma aktyviai pabrėžti mokestinės reformos nelogiškumus ir nepakankamą paramą socialiai jautrioms grupėms, rodyti, kaip iš sistemos pelnosi R. Karbauskis ir jo verslas.
Siekiant „sustabdyti R. Karbauskio bandymus paveikti nepriklausomą žiniasklaidą bei Vyriausiąją rinkimų komisiją“, rekomenduojama kreiptis į Venecijos komisiją ir Europos Komisiją dėl demokratinės padėties Lietuvoje. Tokią iniciatyvą esą galėtų paremti peticija internete, kuriai būtų siekiama surinkti 50 tūkst. parašų per visą šalį.
Siekia laimėti visus rinkimus
Dokumente keliami penki strateginiai tikslai: laimėti rugsėjo 16-osios pakartotinius Seimo nario rinkimus Šakiuose, savivaldos, Europos Parlamento rinkimus, kad TS-LKD remiamas kandidatas laimėtų prezidento rinkimus ir pirmoji vieta Seimo rinkimuose.
Dokumente numatoma, kad 2020 m. Seimo rinkimuose TS-LKD galėtų gauti 46-48 mandatus, LVŽS – 24-32 mandatus, Lietuvos socialdemokratų partija ir N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija – po 10-19 mandatų, A. Guogos judėjimas „Klestinti Lietuva“ – 12-22 mandatus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 3 mandatus, o nepriklausomi nariai – 8-10 mandatų.
Užsimena apie Vilniuje besiburiantį naują judėjimą
Dokumente pateikiama ir partijų analizė. Kalbant apie Liberalų sąjūdį, pažymima, kad jis yra ne tik paralyžiuotas vykstančio teisminio proceso bei įtarimų juridiniam asmeniui bei lydimas su bylos nagrinėjimu susijusiu neigiamu viešumu, tačiau yra labai arti visiškos dezintegracijos ribos, nes net ir likę pagrindiniai lyderiai nesutaria dėl tolesnės strategijos“.
„Vilniaus meras R. Šimašius ir Seimo narė A. Armonaitė pertvarkydami mero komandą ir joje sutelkdami daugiau politinę komunikaciją išmanančių asmenų, tokių kaip filosofas, rinkimų konsultantas Mindaugas Kubilius, socialinių tinklų nuomonių lyderis Ričardas Savukynas, ir kiti naudojasi Vilniaus savivaldybės administraciniu resursu burdami naują visuomeninį judėjimą – būsimą rinkimų komitetą Vilniuje“, – rašoma dokumente.
Pagal jį, R. Šimašius, siekdamas atsiriboti nuo Liberalų sąjūdį lydinčių įtarimų, ketina kandidatuoti būsimuose savivaldos rinkimuose savarankiškai nuo partijos, o sėkmės atveju, panaudoti ir perduoti sukurtą organizacinę komiteto infrastruktūrą nacionaliniam liberalų judėjimui, vadovaujamam A. Armonaitės. Analogiškai Vitalijus Gailius esą svarsto galimybę kurti komitetus būsimiems savivaldos rinkimams Joniškyje ir Pakruojyje.
Pagal dokumentą, nesutarimai dėl ateities drasko ir vieną didžiausių ir įtakingiausių Klaipėdos skyrių, kur partijos lyderio Eugenijaus Gentvilo sūnus Simonas jau metė iššūkių vidiniuose liberalų rinkimuose dėl kandidatavimo į Klaipėdos merus.
Kirkilui prognozuoja europarlamento ateitį
Dokumente aiškinama, kad socialdemokratinė darbo partija (LSDDP) neturėdama nei naujų veidų, nei idėjų, „iš esmės tik iš inercijos laikosi tieks 4 proc. palaikymo riba“. Perspektyvoje jie esą sieks vadovautis dviem strategijomis.
Autoriai mano, kad savivaldoje jie darys neformalius susitarimus su rinkiminiais komitetais (R. Malinausko – Druskininkuose, V. Simuliko – Šiauliuose, V. Dačkausko – Klaipėdos rajone, Ž. Pinskuvienės – Širvintose), taip pat, mainais į palaikymą vyriausybei, sieks kooperacijos su LVŽS.
„Tikėtina, kad LSDDP kartu su LVŽS Europos Parlamento rinkimuose formuos bendrą sąrašą siekdami europarlamentaro mandato Gediminui Kirkilui. Mainais partija rems Sauliaus Skvernelio kandidatūrą į prezidentus. Jeigu ši strategija pasiteisins, LSDDP ir LŽVS koalicija gali būti naudojama ir 2020 m. Seimo rinkimuose“, – rašoma dokumente.
Lengvos pergalės nežada
Dokumente aiškinama, kad LVŽS lieka ir artimiausiu metu liks reikšminga politine jėga, bet „būdama valdžioje ir daugeliu klausimų užėmusi radikalias pozicijas (…) bei skatindama tarppartinius konfliktus LVŽS prarado galimybę būti alternatyvia, nepoliarizuota, didžiajai daugumai elektorato kaip galimas antras pasirinkimas priimtina politine jėga, kas 2016 m. jiems leido laimėti antruosiuose vienmandačių turuose“.
Strategai konservatorius tikina, kad jie „turi mažiau neigiamo vertinimo nei LVŽS, tačiau to nepakanka, kad būtų galima garantuoti sėkmę artėjančiuose rinkimuose“.