Nutylėta baisi istorija: ligoninėje senolę pririšo prie lovos, be leidimo suleido stiprių vaistų ir rado jau negyvą

Ukmergės ligoninėje – nutylėta skandalinga ir medikams garbės nedaranti istorija: sunkiai sergančią senolę slaugytojos savadarbiais medžiaginiais raiščiais pririšo prie lovos, po to šiai be gydytojo leidimo suleido stiprių raminamųjų vaistų, ir paliko be priežiūros. Vaistai moteriai tikriausiai sukėlė šalutinį poveikį, todėl moteris netrukus išsivadavo iš raiščių ir atsidariusi langą iššoko iš trečio ligoninės aukšto.

Deja, sunkiai sirgusios 76 metų pacientės gyvybė užgeso iš karto – medikams beliko konstatuoti jos mirtį.

Šios vos prieš ketverius metus Ukmergėje nutikusios baisios istorijos priežastys paaiškėjo tik dabar, kai teisėjai išnagrinėjo ligoninei iškeltą bylą dėl žalos atlyginimo – Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo iš gydymo įstaigos tragiškai žuvusios senolės dukrai buvo priteisti 6 tūkstančiai eurų neturtinei ir daugiau kaip tūkstantis eurų turtinei žalai atlyginti.

Pasak teismo, Ukmergės ligoninė neįrodė, kad jos darbuotojų veiksmai, prižiūrint sunkios būklės pacientę, atitiko maksimalaus profesionalumo bei rūpestingumo standartus. Priešingai – jie net nebuvo adekvatūs ir teisėti.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2016 m. liepą senyvo amžiaus moteris į Ukmergės ligoninę buvo atvežta greitosios pagalbos automobiliu iš savo namų. Ją apžiūrėję gydytojai diagnozavo smegenų infarktą,o vėliau – organinius simptominius psichikos ir elgesio sutrikimus dėl galvos smegenų pažeidimo. Pacientė buvo paguldyta į Neurologijos skyrių.

Bet čia senolės būklė negerėjo, o priešingai – ji darėsi vis agresyvesnė, su ja nebuvo įmanoma susikalbėti.

„Pasikliaudama ligoninės medicinos personalo darbuotojų turima kvalifikacija, turėjau pagrindo manyti, kad ligoninė tokios psichikos būklės pacientams, kokios buvo mano mama, yra saugiausia vieta, nes profesionalūs medikai gali ir turi žinoti, kokios priežiūros reikia savyje, laike ir erdvėje nesiorientuojančiam asmeniui“, – vėliau teismui nurodė bylą gydymo įstaigai iškėlusi dukra.

Pasak jos, ligoninės darbuotojai jos motiną prižiūrėjo nepakankamai rūpestingai, dėmesingai ir atidžiai: „Jie neįdėjo maksimalių pastangų į akivaizdžių psichikos sutrikimų turinčios ir dėl to savo veiksmų reikšmės suprasti ir jų valdyti negalinčios mamos priežiūrą taip, kad ji negalėtų pakenkti sau.“

Nustatyta, kad tą naktį, kai pacientė buvo nerami, dvi slaugytojos savadarbiais medžiaginiais raiščiais moters rankas pririšo prie lovos. Kai ši netrukus sugebėjo išsivaduoti, slaugytojos senolei surišo ne tik rankas, bet ir kojas. O tada viena slaugytojų pacientei suleido „Diazepam“ tirpalo, kuris gali sukelti psichomotorinį neramumą, sustiprėjusią nemigą, susijaudinimą, dirglumą, agresyvumą, košmarus, haliucinacijas ir pan.

Suleisdama šiuos stiprius vaistus pacientei slaugytoja neturėjo tą naktį budinčios gydytojos leidimo – apie tokį gydymo būdą jai tik žodžiu dienos metu buvo užsiminusi gydytoja, kai slaugytoja pasidomėjo, ką reikės daryti, jeigu naktį senolė bus nerami.

„Gydytoja pasakė, kad duoti vaistus pagal paskyrimą, tačiau pačios pacientės gydytoja neapžiūrėjo, nes ji nebuvo palikta sekimui“, – vėliau aiškins slaugytoja.

Prie lovos pririšta pacientė buvo palikta palatoje, ji, anot slaugytojų nurimo, o vėliau, maždaug po pusvalandžio netikėtai pasigirdo didžiulis triukšmas – kai slaugytojos atbėgo į palatą, kurioje buvo senolė, pamatė pravertą langą, o pažvelgę pro jį – ir ant žemės gulinčią pacientę. Iš trečiojo aukšto iššokusi moteris mirė iš karto.

Dėl šio įvykio policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau prokuratūra vėliau jį nutraukė, nes nenustatė, kad būtų padaryta nusikalstama veika.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba konstatavo, kad Ukmergės ligoninei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas žala pacientės sveikatai nebuvo padaryta. Tiesa, tyrimą atlikusi Akreditavimo tarnyba pažymėjo, kad ligoninėje vis dėlto būta padarytų klaidų – bendrosios praktikos slaugytoja savo nuožiūra suleido pacientei daugiau „Diazepamo“ tirpalo, nes ligonei buvo galima per dieną leisti tik vieną ampulę.

Nors oficialiai ir nebuvo gauta objektyvių duomenų apie pacientei pasireiškusius šalutinius poveikius ir medikamentų perdozavimą, tačiau, kaip pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas, buvo nustatyta, jog „teikiant pacientei medicinines paslaugas buvo pažeisti teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimai.“

„Profesinei atsakomybei būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus, profesinę atsakomybę gali lemti bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma, t. y. bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, – pabrėžė teismas. – Tokia medicinos įstaigos veika, kai slaugytoja savarankiškai, be gydytojo leidimo, suleidžia didesnę dozę paskirto vaisto, nėra suderinama su atidaus, dėmesingo, rūpestingo ir apdairaus profesionalo standartu ir rodo personalo kompetencijos stoką atliekant jam pavestas sveikatos priežiūros paslaugas.“

Pasak teismo, senyviems pacientams diazepamo vartoti rekomenduojama atsargiai ir mažesnę dozę, nes kyla kvėpavimo sustojimo pavojus, gali atsirasti paradoksinių reakcijų.

„Situacija, kuomet ne gydytojas, o slaugytojas priima sprendimą suleisti papildomą dozę vaistų, taip pat, kai slaugytojai nėra informuoti apie tokią riziką (slaugytoja ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tik po tragiško įvykio gydytojas psichiatras išaiškino, kad senyviems pacientams didesnė diazepamo dozė gali sukelti šalutinį poveikį), patvirtina teismo padarytą išvadą dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo“, – pažymima nuo pat paskelbimo įsiteisėjusiame teismo sprendime.

Be to, teisėjų kolegijos teigimu, tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pacientės žūties ir didesnės, negu gydytojo paskirta, medikamento dozės panaudojimo, savaime nereiškia, kad šis veiksnys neturėjo jokios įtakos kilusioms pasekmėms.

„Žala paciento gyvybei šiuo atveju buvo padaryta, neteisėti veiksmai konstatuoti, todėl, skirtingai nei baudžiamosios atsakomybės taikymui, netiesioginio priežastinio ryšio konstatavimas yra pakankama sąlyga atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir dėl šių veiksmų“, – nurodė teismas.

Civilinę bylą nagrinėjęs teismas taip pat atkreipė dėmesį į netinkamą Ukmergės slaugytojų elgesį, kai šios sunkiai sergančią pacientę fiksavo prie lovos savadarbiais medžiaginiais raiščiais, o po to neskyrė pakankamai dėmesio šios priežiūrai.

Pasak teisėjų, sprendimą pririšti pacientę slaugytojos priėmė savarankiškai nepasitarusios su budinčiu gydytoju, be to, naudojamos fizinio suvaržymo priemonės neatitiko protingumo bei rūpestingumo standarto.

„Medicinos personalas nenutraukė medžiaginių raiščių naudojimo net ir paaiškėjus, kad jų nepakanka pacientei fiziškai suvaržyti, jai sugebant iš jų išsilaisvinti, – nurodė teismas. – Taip pat paminėtina, kad pacientams fiksuoti raiščiai buvo pasiūti tiesiog iš stipresnės medžiagos, tą patvirtino slaugytoja. Taigi, ligoninė naudojo ne medicinines fizinio suvaržymo priemones, o tiesiog medžiaginius raiščius, kurie, kaip patvirtina bylos medžiaga, neapsaugojo pacientės nuo pakenkimo sau. Tuo atveju, jeigu ligoninė neturi medicininių fizinio ribojimo priemonių, galinčių užtikrinti paciento saugumą, rūpestingumo, profesionalumo standartą atitinkantis elgesys būtų pacientės nukreipimas į kitą gydymo įstaigą, kuri tokias medicinines priemones turi.“

Ukmergės ligoninei nepalankų sprendimą priėmęs teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad po pacientės tragiškos žūties ligoninėje buvo parengtas Sunkių pacientų priežiūros ir slaugos stacionaro skyriuose aprašo projektas, pagal kurį tokios būklės pacientai yra priskiriami prie sunkių ligonių ir jiems turi būti skirtas stebėjimo režimas.

Atsakomybėn patraukta Ukmergės ligoninė su žuvusios pacientės dukros ieškiniu nesutiko ir pabrėžė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba nenustatė ligoninės personalo kaltų veiksmų ir netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.

„Taikytas gydymas, slauga, personalo veiksmai ir ligoninės patalpų įrengimas pasekmių kilimo nelėmė, taip pat buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių ir kaltų ligoninės personalo veiksmų“, – buvo nurodoma teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį.

Pasak gydymo įstaigų atstovų, trys kompetentingos institucijos nenustatė, kad ligoninės darbuotojai būtų veikę aplaidžiai, o jų taikytos priemonės buvo netinkamos susidariusioje situacijoje.