Karo policijos pareigūnų 38 metų karininkui iškeltą baudžiamąją bylą pirmadienį atvertė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas T. Šilanskas nepripažįsta kaltinimų ir kratosi dezertyro etiketės, tuo metu valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Vytautas Jancevičius sako, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, galinčių pagrįsti kaltinamojo kaltę – kitu atveju baudžiamoji byla nebūtų atsidūrusi teisme.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Logistikos skyriui vadovaujantis T. Šilanskas praėjusių metų vasarį į tarnybą be pateisinamos priežasties neatvyko daugiau kaip dvi savaites, o liepą – savaitę. Karininkas vėliau teisinosi, kad sirgo, tačiau nedarbingumo pažymėjimo negalėjo pateikti, taip pat nurodė, kad kai kuriomis dienomis buvo pasiėmęs laisvadienius už budėjimus, tik šie dėl neaiškių priežasčių oficialiai esą nebuvo įforminti.
Tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje galima rasti ir kitokių užuominų – štabo viršininko majoro Ramūno Mikėno pasirašytoje charakteristikoje užsimenama, kad jam yra kilę įtarimų, jog T. Šilanskas tarnyboje pasirodo „su pagirių sindromais“. Tiesa, oficialių duomenų, kad kapitonas kada nors būtų užfiksuotas apsvaigęs nuo alkoholio darbo vietoje, nėra. O ir T. Šilansko pavaldinys Valdas Penkauskas, kuris su savo vadovu palaiko ryšius ir po darbo, teisme aiškino, kad to niekada nepastebėjo, nors darbo kabinetai – visai šalia: „Tikrai nebuvo tokių atvejų, kad pajausčiau alkoholio kvapą.“
Apie tai nekalbėjo ir kiti T. Šilansko kolegos – teisme apklausti liudytojai tarnauja kariuomenėje, todėl, kaip patys sakė, į apkalbas nesileidžia ir kalba tik faktų kalba.
Iš liudytojų pasakojimų aiškėja, kad netikėti T. Šilansko nepasirodymai darbo vietoje kaip reikiant įnešė sumaišties į kariuomenės darbą – teko ieškoti karininkų, kurie jį galėtų pakeisti. Su tarnyboje nepasirodžiusiu kapitonu ne kartą taip pat bandyta susisiekti telefonu, tačiau jis būdavo aparatą išjungęs arba – šis buvo ne ryšio zonoje. T. Šilansko nepavykdavo surasti ir namuose, į kuriuos vadovybės nurodymu buvo siunčiami žemesnės grandies karininkai.
Vienas jų – tuomet Logistikos skyriuje dirbęs leitenantas Gintas Šilkinis pasakojo, kad štabo viršininko R. Mikėno nurodymu ne kartą bandė susisiekti su T. Šilansku, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. „Tada su kolega nuvykome iki jo namų, skambinome į telefonspynę, bet niekas neatsakė“, – apie įvykius praėjusių metų vasarį, kai T. Šilanskas tarnyboje nepasirodė daugiau kaip dešimt dienų, pasakojo leitenantas.
Jo teigimu, vėliau feisbuke kapitonas jam parašė žinutę: „Sveikas, pratęsė iki kovo 12 d. biuletenį“.
„Tas pats buvo ir liepos mėnesį – R. Mikėnas vėl klausė, kur T. Šilanskas, tada vėl jam gal tris kartus skambinau telefonu, bet jis buvo išjungtas, o vėliau jis atsiuntė žinutę ar perskambino, kažką kalbėjo, kad lyg jis, lyg dukra blogai jaučiasi ar turi biuletenį, bet pasakiau skambinti štabo viršininkui“, – sakė G. Šilkinis.
Jo teigimu, kapitonas T. Šilanskas dar 2016 m. buvo patyręs kojos traumą, todėl esą dažnai sirgdavo. Ar taip ir buvo, su tuomečiu savo viršininku leitenantas taip ir nepasikalbėjo: „Nemanau, kad tokia tema būtų linksma kalbėti ir dar tuomet, kai tokie reikalai jau buvo pakelti – aš jo ir neklausiau apie tai, nes žinojau, jog vyksta tyrimas.“
Tuo metu Personalo skyriui vadovavęs Jonas Žydelis sakė, kad dėl T. Šilansko nepasirodymo tarnyboje atliko tarnybinius tyrimus.
„Pirmasis tyrimas buvo pradėtas dėl įvykių vasario pabaigoje-kovo pradžioje, kai T. Šilanskas tarnyboje nebuvo daugiau kaip dvi savaites, jis teisinosi, kad turi nedarbingumą, tačiau atvykęs į tarnybą taip ir nepateikė pateisinančių dokumentų, – sakė J. Žydelis. – Antrasis tyrimas buvo pradėtas dėl įvykių liepą, nes tarnyboje jis nepasirodė beveik savaitę. Tada jis teisinosi, kad gydėsi pas gydytoją Panevėžyje, telefonu prašė išrašyti nedarbingumo pažymėjimą, bet jo taip ir negavo.“
Ikiteisminio tyrimo pradžioje T. Šilanskas buvo ne tik sulaikytas – prokurorai buvo kreipęsi į teismą dėl leidimo skirti suėmimą. Šiuo metu jis toliau dirba Lietuvos kariuomenėje, o jeigu teisme bus įrodyta T. Šilansko kaltė, jam grės laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.