Kad gali būti įvykdytas išpuolis, VAD apsaugininkai informavo ir S. Skvernelį, ši informacija buvo žinoma ir tuomečiam jo patarėjui Tomui Beržinskui.
Ir tai paaiškėjo tik dabar, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kuri buvo iškelta Šiaurės Airijoje gyvenančiam emigrantui – anksčiau neteistas, bet VAD apsaugininkams gerai žinomas Kauno apskrities gyventojas Darius Barčauskas buvo nuteistas dėl grasinimų nužudyti S. Skvernelį.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar praėjusių metų gegužės 15 ir birželio 10 d. Šiaurės Airijoje esančiame Belfasto mieste gyvenantis D. Barčauskas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas socialinio tinklo „Facebook“ pokalbių programėle „Messenger“, parašė dvi žinutes S. Skverneliui.
Šiose žinutėse politikas ne tik buvo užgauliojamas, bet ir sulaukė grasinimų – Delfi pateikia D. Barčausko rašytas žinutes, jų kalba netaisyta: „Tu vezininke tikrai busi padetas į vieta. Tu atmink tai, nedaug liko tau gyventi. Dar atmink kur pedus uzdengei. Tavo kancia ilga bus, prisiekiu!!!!“; „Prisiekiu, atsakysite už tai prieš visus žmones. Verksite už visas mirtis, o ne už savo šeimą!!!!“; „Turbut reikės jūsų vaikus pedofilams duoti pažaisti, nes kitaip nieko pats toks būdamas nesuprasi. Atmink, saugok, nes bus pamoka!!!!!!!! Kitaip su jumis neina susitarti, prisiekiu, už Jurbarko mergaite, uz visus vaikus kentesite. A PRISIEKIU UŽ VISUS!!!!“.
Anot ikiteisminį tyrimą atlikusių prokurorų, savo parašytomis žinutėmis D. Barčauskas sukėlė „pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, dėl ko VAD ėmėsi atitinkamų veiksmų“.
Tai nebuvo pirmosios žinutės, kurias emigrantas buvo atsiuntęs S. Skverneliui – VAD pareigūnai net buvo susisiekę su D. Barčausku ir jį buvo įspėję dėl netinkamo elgesio, be to, buvo atliktas slaptas žinutes rašiusio vyro asmenybės vertinimas.
VAD Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai teisėsaugai nurodė, kad D. Barčauskas jiems yra žinomas „dėl susirūpinimą keliančios komunikacijos“. Anot departamento atstovų, grasinimus nužudyti ir smurtauti išreiškęs D. Barčauskas jau yra turėjęs smurtinio elgesio patirties – prieš keletą metų į policiją kreipėsi jo sugyventinė dėl smurto artimoje aplinkoje.
Pareigūnai buvo įsitikinę, kad D. Barčauskas gali atkakliai siekti savo tikslo, nes jam nustatyta kritinio mąstymo stoka: kai gegužės 15 d. vyras atsiuntė grasinančio turinio žinučių, VAD pareigūnai su juo atliko prevencinį pokalbį, bet nepraėjus nė mėnesiui vyras atnaujino susirūpinimą keliančią komunikaciją S. Skvernelio atžvilgiu.
Be to, VAD pareigūnai pažymėjo, kad D. Barčauskas ne kartą užfiksuotas apsvaigęs nuo alkoholio, o grasinančio pobūdžio žinutes galėjo rašyti paveiktas streso dėl artimų žmonių netekčių – vienoje žinutėje jis rašė, kad neteko tetos, kuri, kaip ir premjeras sirgo vėžiu, tačiau esą jos medikai negydė: (kalba netaisyta) „Mirė mano teta nuo vėžio, nes nebuvo suteikta chemoterapija. Tave gydė be eilės, o paprasti žmonės per jūsų korona mirė. Prisiekiu, atsakysite už tai prieš visus žmones. Verksite už visas mirtis, o ne už savo šeimą!!!!“.
„Europoje politikai ir kiti vieši asmenys neretai tampa pavienių asmenų smurtinių išpuolių taikiniais, – rašte policijai nurodė VAD. – Prieš imdamiesi smurto pavieniai asmenys dažniausiai prasitaria, išsiduoda, jog ketina imtis išpuolio ar pasižymi smurtinio elgesio rizikos veiksniais. D. Barčausko žinutės ir pasisakymai yra tipiškas susirūpinimą keliančio elgesio pavyzdys.“
Tuo metu D. Barčauskas tikino, kad, nors ir rašė žinutes tuomečiam premjerui, tačiau prisiekinėjo, jog savo grasinimų nebūtų įvykdęs.
„Nežinau kodėl rašiau tas žinutes, nebuvo jokio tikslo, motyvo – buvau nervingas, gal alkoholio paveiktas, gal norėjau išlieti pyktį, – D. Barčauskas nurodė, kad S. Skvernelio asmeniškai nepažįsta. – Nežinau kodėl jam rašiau – pripažįstu, kad rašiau grasinančias žinutes, bet negaliu atsakyti kodėl. Gal karantinas tuo metu mane paveikė, nežinau, bet savo grasinimų tikrai neketinau realizuoti, įvykdyti, – gyvenime tokiais dalykais neužsiiminėju. Rašiau tuo metu, kai man buvo sunku dėl giminaičių mirčių, o ta Jurbarko mergaitė, apie kurią užsiminiau, man asmeniškai yra pažįstama – ji mano draugo dukra. Tada pykau, nes niekas nesiėmė priemonių kaltininkui nubausti. Aišku, mane taip pat paveikė alkoholis. Daugiau paaiškinimų neturiu – tik tiek, kad labai gailiuosi.“
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai taip pat apklausė tuometį premjerą S. Skvernelį, kuris baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju.
Apklausos metu premjeras aiškino, kad jo vardu esančią „Facebook“ paskyrą „daugiau administruoja“ jo patarėjas T. Beržinskas: „Pats nuolat skaityti ar atrašyti „Messenger“ programa gautų žinučių nelabai galiu dėl didelio savo užimtumo, todėl T. Beržinskas mane informuoja tik dėl man aktualių klausimų.“
Apie tai, kad buvo atsiųstos grasinančio pobūdžio žinutės, S. Skvernelis teigė sužinojęs iš VAD pareigūnų.
„Jie mane informavo apie mano ar mano šeimos narių gyvybei ar sveikatai galimai gresiantį pavojų, – sakė S. Skvernelis. – Kai jų paklausiau, kodėl, jų manymu, turiu sunerimti dėl savo saugumo, buvau informuotas, kad į mano „Facebook“ paskyrą „Messenger“ programa asmuo D. Barčauskas, jau pasirodo pakartotinai, siunčia grasinančio turinio žinutes. Žinutes perskaičiau savo darbo vietoje, jų turinys mane tikrai sukrėtė, tikrai pasijutau nejaukiai, o taip pat nesaugiai tiek dėl savęs, o ypač dėl savo vaikų.“
S. Skvernelis neslėpė, kad dėl savo užimamų pareigų suprato, jog gali būti ir priešingai jo atžvilgiu nusiteikusių asmenų, iš kurių gali sulaukti įvairaus pobūdžio replikų, atsiliepimų, žinučių, tačiau ne visada yra linkęs į jas reaguoti.
„Tačiau šios žinutės, o ypač žinant, kad tai jau pakartotinos, tikrai privertė sunerimti, – prisipažino S. Skvernelis. – Nors to asmens asmeniškai nepažįstu ir jokių asmeninių reikalų nesu turėjęs, tačiau akivaizdu, kad asmuo yra nusiteikęs priešiškai ir agresyviai mano, o gal net ir mano šeimos atžvilgiu, todėl jaučiu, kad tokie grasinimai gali būti realizuoti.“
Tuometis premjeras teigė, kad nors ir yra saugomas VAD pareigūnų, tačiau dėl tokio D. Barčausko poelgio nuolat patiria baimę ir stresą dėl savo šeimos.
„D. Barčausko grasinimus suprantu kaip realius ir tikrai neatmetu galimybės, kad jie gali būti realizuoti ar bent jau bandyta juos realizuoti, tikrai jaučiasi nesaugus dėl savo bei savo šeimos gyvybės ar sveikatos“, – sakė tuometis Ministras pirmininkas.
Anot T. Beržinsko, po to, kai VAD pareigūnai su D. Barčausku pravedė profilaktinio pobūdžio pokalbį, šis vėliau S. Skverneliui parašė atsiprašymo žinutę. Bet, nepraėjus nė mėnesiui, vėl ėmė grasinti.
„S. Skvernelis gauna įvairaus pobūdžio pranešimų, tačiau šie, gauti iš D. Barčausko, galima sakyti, tokie išskirtiniai, kurie privertė susirūpinti jo šeimos, vaikų saugumu; žinutės tikrai skambėjo negražiai, galima įžvelgti tiesioginių grasinimų, o ar jie realūs, ar ne – negaliu spręsti, kadangi atsižvelgiant į S. Skvernelio pareigas, darbo pobūdį – tai bet kokią, grasinančio turinio žinutę ar pasisakymą, galima priimti kaip realų grasinimą, kuris gali būti įvykdytas“, – sakė T. Beržinskas.
Pasak jo, nors „S. Skvernelis, galima sakyti, turėtų būti pripratęs prie negražių ar nepadoraus turinio replikų, pasisakymų jo, kaip politiko atžvilgiu, tačiau šios, gautos iš D. Barčausko, peržengė visas leistinas ribas ir tikrai privertė sunerimti dėl S. Skvernelio ar jo šeimos narių saugumo, galimai gresiančio realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai.“
Buvęs patarėjas taip pat neabejojo, kad dėl grasinimų S. Skvernelis tikrai pajuto galimą grėsmę savo gyvybei ir sveikatai, o būtent to ir siekė žinutes rašęs emigrantas.
D. Barčauskui iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė pažymėjo, kad teismui nekilo abejonių dėl kaltinamojo kaltės.
„D. Barčauskas išdėstė grasinimus „būsi padėtas į vietą“, kas žargonu reiškia nužudymą, „nedaug tau liko gyventi“, „tavo kančia bus ilga“ ir tokie grasinimai atitinka baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, – pažymėjo teisėja. – Gautų grasinimų adresatas buvo premjeras, vienas aukščiausių valstybės vadovų ir saugomas valstybės, grasinimai buvo atsiųsti į jo asmeninę bendravimo paskyrą ir adresuoti jam asmeniškai, tačiau susiję su jo einamomis pareigomis.“
Pasak I. Štuopienės, kaip matyti iš VAD nustatytos informacijos, D. Barčauskas turi smurtinio elgesio patirties, savitvardos problemų, žalingų įpročių, asmeninių nuoskaudų, nukreiptų į asmenį, kuriam grasina, todėl yra pagrindo manyti, kad jis gali mėginti įvykdyti savo grasinimus.
„Kaltinime nurodyti grasinimai buvo realūs ir sudarantys pakankamą pagrindą S. Skverneliui bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, ir šios aplinkybės buvo suprantamos kaltinamajam“, – pažymėjo teismas.
Skirdama bausmę D. Barčauskui teisėja atsižvelgė, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
„Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į įstatyme numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. Barčauskui paskyrus prokuroro siūlomą baudos bausmę“, – nuteistajam teismas skyrė 60 MGL dydžio baudą, bet kadangi byla buvo baigta baudžiamuoju įsakymu, D. Barčauskui nurodyta į valstybės biudžetą sumokėti 40 MGL (2 tūkst. eurų) dydžio baudą.
Nuteistasis šią baudą privalo sumokėti per du mėnesius. Nukentėjusiuoju pripažintas S. Skvernelis civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pareiškęs.