Kaip DELFI pasakojo pareigūnas, gavę pranešimą apie vieną namuose paliktą septynmetį, patrulių rinktinės pareigūnai nuvyko nurodytu adresu ir paskambino į duris.
„Labai greitai pribėgo berniukas ir atidarė. Neklausė net kas skambina. Paskui mes jį pamokėme, kad visada reikia paklausti ar bent pažiūrėti per akutę. Vaikas iškart pasirodė labai draugiškas, paslaugus, atviras, bet tuo pačiu ir susijaudinęs. Buvo akivaizdu, kad kažkas ne taip“, – pasakojo V. Vaitkevič.
Patruliai pradėjo atsargiai kalbėtis su vaiku ir kai jis apsiprato, paklausė, kur mama, ar jis turi seserų, brolių, tėtį.
„Pasakė, kad tik su mama gyvena, kad pats vienas pirmadienį nuėjo į mokyklą. Kaip supratome, sekmadienį atsibudęs jis virtuvėje pamatė įjungtą šviesą. Pamanė, kad ten mama. Tačiau nuėjęs jos nerado. Visą sekmadienį praleido jos laukdamas. Pirmadienį pats nuėjo į mokyklą, bet grįžęs vis viena nerado mamos. Pasiaiškinti, kur ji dingusi netrukus atėjo berniuko mamos vadovė, kuri pareigūnams ir pranešė apie vieną paliktą berniuką“, – pasakojo patrulis.
Vakarais su mama važinėdavo dviračiais
Kaip vėliau policijai sakė nužudytos moters vadovė, darbuotoja buvo labai pareiginga, rūpinosi savo sūnumi, stengdavosi taip susidaryti grafiką, kad kuo daugiau laiko praleistų su vaiku.
„Jis pats minėjo, kad su mama vakarais visada dviračiais važinėdavo. Vykdydami paiešką buvome rūsyje ir iš tiesų radome du dviračius – vieną didesnį, kitą mažesnį. Tai labai skaudi istorija. Ne pirmą kartą važiuojame į iškvietimus dėl vaikų, tačiau rasdavome bent jau vieną iš tėvų ar senelį, senelę. Nebuvo tekę susidurti, kad vaikas tokį ilgą laiką – absoliučiai vienas, kaip šiuo atveju“, – sakė patrulis.
Pareigūnai 5-6 valandas su berniuku praleido namuose, kol buvo surasti jo giminaičiai.
Kaip pasakyti, kad mama niekada nebegrįš?
Septynmetį pareigūnas charakterizavo itin teigiamai: „Jis iš tų labai šaunių vaikų, kurie ir protingi, ir geri, ir mieli, ir gražūs. Čia tas variantas. Gaila, kad jo gyvenimas taip susiklostė. Neįsivaizduoju, kaip tam berniukui reikėjo pasakyti, kad mama niekada nebegrįš, nes nebegyva. Kai buvome pas jį namuose jis vis prieidavo ir klausdavo: „policija, ar mano mama ateis?“ ir taip kelis kartus“.
Kaip suprato V. Vaitkevič, per pusantros dienos berniukas buvo valgęs tik baranką. „Sakė, kad nenori valgyti, bet su atvykusiais medikais, kurie tokiais atvejais visada iškviečiami, patikrinom šaldytuvą. Radome jogurtų, dešrelių, kurių išvirėm. Vaikas valgė su batonu, paskui paruošėm arbatos. Pavalgęs jis dar prie mūsų truputį pamokas ruošė“, – pasakodamas nusišypsojo patrulis.
Pareigūnui iš pat pradžių buvo keista, kad dingo tvarkinga, negerianti moteris, kuri labai myli savo vaiką.
Turėjo telefoną, bet neskambino
„Pas mus, atrodo, daug monotonijos, vienas iškvietimas veja kitą. Tačiau šis atvejis buvo ypatingas. Įsidėmėjau to vaiko vardą. Man aktualu, kaip jis gyvens toliau, tikriausiai – mano aptarnaujamoj teritorijoj. Gal susitiksiu, dar bus progų pabendrauti“, – viliasi pareigūnas.
Kaip atkreipė dėmesį V. Vaitkevič, namuose vienas mamos laukęs berniukas turėjo mobilųjį telefoną, kuriame – mamos, policijos, greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių numeriai.
„Matyt, su vaiku buvo kalbėta, kur kreiptis pagalbos, kai kažkas nutinka. Tačiau septynerių metų vaikui kreiptis į policiją, kitas tarnybas gali būti sunku. Vis dėlto, tai jam nepažįstami asmenys, net ir suaugusieji tokiais atvejais gali pasimesti“, – mano patrulis.
Pareigūnus iškvietusi moters darbdavė, V. Vaitkevič žodžiais, pasielgė ne tik pilietiškai, bet ir labai žmogiškai.
„Policija jau seniai nebe baudėja, o arčiau žmonių, ne formaliai, o realiai vadovaujasi principu „Ginti saugoti, padėti“. Todėl man gaila, kai gatvėje ožiukus rodančiam vaikui tėvai rodo į pareigūnus ir sako: „Jei būsi blogas, atiduosim tave policijai“. Tokiais atvejais aš visada įsikišu ir paaiškinu tėvams, kodėl negalima taip vaikams sakyti. Vaikai turi ne bijoti policijos, o žinoti, kad prireikus visada galima prieiti ir paprašyti pagalbos“, – pabrėžė patrulis.
Tragiška istorijos baigtis: ne vienas, o trys našlaičiai
Prieš savaitę dingusios moters istorijos pabaiga – tragiška, kaip ir ją nužudžiusio vyro, kuris kalėjimo kameroje savo gyvenimą baigė savižudybe. Našlaičiais liko trys vaikai – vienas moters, du jos žudiko.
Kaip išsiaiškino kriminalistai, berniuko mama V. P. turėjo artimą draugą, buvusį policininką Jurijų Lukanovą (gim. 1969 m.). Buvo nustatyta, kad moters dingimo rytą, sekmadienį jiedu ne kartą bendravo telefonu.
Daug dienų iš eilės girtavęs J. Lukanovas buvo sulaikytas antradienį. Jam nustatytas 2,06 prom. girtumas. Liudininkų teigimu, sekmadienį į namus taip pat grįžo girtas.
Sulaikytas įtariamasis tvirtino nežinąs, kur dingo jo artima draugė, tačiau pareigūnai po jo sulaikymo itin kruopščiai apžiūrėjo vietas, pro kurias iš namų į darbą eidavo V. P. Įtarimai pasitvirtino – į mišką baigiančiame pavirsti parke Baltupiuose buvo aptikti nužudytos moters palaikai.
Juos suradus, J. Lukanovas nebeneigė nužudęs draugę. Pasakojo sutikęs ją prie minėtojo parko, einančią į darbą. Tarp jų įsiplieskė konfliktas, pykosi ir prieš tai bendraudami telefonu. Vyras įtūžo, puolė mušti draugę ir netrukus ją pasmaugė.
Trečiadienį teismas leido J. Lukanovą suimti maksimaliam terminui – 3 mėnesiams. DELFI šaltinių teigimu, areštinėje vyras bandė žudytis. Kaip informavo Policijos departamentas, spalio 4 d. apie 17 val. 20 min. Vilniuje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kameroje vilnietės V.P. nužudymu kaltinamas 46-erių įtariamasis rastas negyvas.