Tiesa, komisija, konservatoriaus Naglio Puteikio dėka, ilgą laiką negalėjo pradėti klausimų N. Venckienei pateikimo. Mat Seimo narys labai norėjo, kad antstolė, prokuroras ir vidaus reikalų ministras, komisijos iniciatyva, būtų apskųsti už savo viešus pasisakymus.
N.Puteikio pasiūlymą vadino darbu dėl to, kad „kažkas pirstelėjo“
Komisijos posėdį, kaip jau tapo įprasta, užgulė būrelis N. Venckienės šalininkų kartu su teisėjos giminaite Audrone Skučienė. Atvyko ir pati N. Venckienė.
Vos prasidėjus posėdžiui, konservatorius N. Puteikis pasiūlė kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu įpareigoti prokuratūrą pateikti vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti N. Venckienės smūgiai pareigūnui. Mat nei antstolė, nei prokuratūra šių įrašų komisijai duoti nelinkusi.
Parlamentaras Jonas Ramonas taip pat stebėjosi, kad komisijai nepateikiama ši medžiaga – esą jos negavę Seimo nariai verčiami balsuoti aklai. „Kažkas čia ne taip“, - piktinosi J. Ramonas.
N. Puteikio pasiūlymui posėdį pradėti nuo kreipimosi į teisėją svarstymo komisija pritarė.
Konservatorius pasiūlė kreiptis į Vyriausybę, kad ši apsvarstytų vidaus reikalų ministro Artūro Meliano žodžius, esą vaizdo medžiagos suteikimas komisijai yra „antstolės kompetencija“. Vyriausybė, politiko nuomone, gali įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją vykdyti komisijos prašymą.
Anot N. Puteikio, A. Melianas yra nusiteikęs neskubėti su atsakymais komisijai ir jų nepateikti iki komisijos darbo pabaigos. Vidaus reikalų ministrą ir antstolę Sonatą Vaicekauskienę jis vadino „gudručiais“.
Sulaukęs kritikos už tokius epitetus iš komisijos pirmininko Evaldo Jurkevičiaus, jis tikino nematąs reikalo vartoti kitokius žodžius.
N. Puteikis siūlė rengti tris balsavimus: dėl ministro, anstolės ir prokuroro pareiškimų. A. Melianas esą turi būti įpareigotas nesižarstyti tokiais pareiškimais, o antstolė ir prokuroras – pakeisti poziciją dėl vaizdo medžiagos pateikimo.
E. Jurkevičius atsisakė šį pasiūlymą teikti balsavimui. Mat jie nutolę nuo pagrindinio komisijos darbo objekto – sprendimo dėl N. Venckienės neliečiamybės. Be to, daugelis komisijos narių teigė nesą susipažinę su medžiaga, kuria taip piktinosi konservatorius.
„Nesupratau“, - aiktelėjo N. Puteikis.
Politikas ragino sekretoriato atspausdinti ketvirtadienio DELFI publikaciją ir remtis ja. Komisija su tokiu pasiūlymu sutiko. Tiesa, nuaidėjo ir nusiskundimas, kad komisijai tenka papildomas darbas, nes „kažkas kažkure pirstelėjo“.
N. Puteikio teigimu, kreipimasis į Vyriausybę reikalingas, kad A. Melianas „klausytų komisijos, o ne antstolės“.
DELFI publikacija buvo išdalinta komisijai. Tuomet socialdemokratas Julius Sabatauskas tai vadino „laiko ilginimo mašina“, mat komisija yra pateikusi aibę oficialių užklausų, o šalutiniai kreipimaisi dėl viešų ministro pasisakymų esą tik tempia gumą.
J. Sabatauskui pritarė ir komisijos vadovas E. Jurkevičius – esą komisija turi aiškintis, ar pagrįstas generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymas naikinti N. Venckienės neliečiamybę. O viešus pasisakymus Seimo nariai esą galėtų nagrinėti ir savarankiškai.
N. Puteikio pasiūlymas užėmė didelę dalį komisijos darbotvarkės. Komisijos posėdžiui buvo numatyta maždaug pusantros valandos, o konservatoriaus idėjos dėl viešų pareiškimų surijo beveik valandą.
Galų gale N. Puteikis kiek nusileido – vietoj pasiūlymo reikalauti Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimų dėl viešų A. Meliano, antstolės ir prokuroro pasisakymų, jis komisijai pateikė kitą variantą. Esą į pareiškimą komisija galėtų reaguoti savo viešu pareiškimu, kuriuo minėti vieši pasisakymai būtų pasmerkti.
Už tokį konservatoriaus pasiūlymą balsavo 3 komisijos nariai, prieš – 4, susilaikė 3. Taigi po beveik valandą trukusių svarstymų, N. Puteikio bandymai apskųsti A. Melianą, S. Vaicekauskienę ir prokurorą Žydrūną Radiškauską dėl viešų pasisakymų baigėsi niekuo.
N.Venckienė žino, kas nepateisina rinkėjų lūkesčių
Galų gale buvo pereita prie klausimų N. Venckienei, nuo kurių posėdis, pagal pirminę darbotvarkę, ir turėjo prasidėti.
Aiškindama dėl teismo sprendimo nevykdymo, N. Venckienė teigė, jog pati mergaitės motina Laimutė Stankūnaitė, lankydamasi pas ją namuose, nevykdė teismo sprendime numatyto 6 valandų bendravimo su dukra normatyvo.
J. Sabatausko paklausta, kokios jos nagrinėtos ar nagrinėjamos bylos galėtų būti Aukščiausiojo teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus motyvu su ja susidoroti, kaip tvirtina pati teisėja, N. Venckienė tiesaus atsakymo išvengė.
„Ar dėl bylų, ar dėl to, kad aš ieškojau tiesos pedofilijos byloje, ar dėl to, kad aš atskleidžiau korupciją teismuose. (...) Jam tie klausimai turėtų būti adresuoti. Iš žiniasklaidos aišku, koks jo požiūris į mane ir kokie jo siekiai“, - sakė N. Venckienė.
J. Sabatauskui perklausus, ar yra kokios nors bylos, kurios galbūt domina G. Kryževičių, ji vėlgi bylų neįvardijo ir pareiškė, jog socdemas ją kamantinėja dėl klausimų, nesusijusių su teisine neliečiamybe.
Vieną bylą, po trečiojo J. Sabatausko klausimo, N. Venckienė nurodė: kuomet trims Kauno teisėjų kolegijos nariams, dalyvavusiems šios bylos nagrinėjime, drausminės bylos keliamos nebuvo, o jai – buvo.
Konservatoriaus Ryto Kupčinsko prašymu, N. Venckienė prisiminė santykių su S. Vaicekauskiene aiškinimąsi teismo sprendimo vykdymo metu. Esą antstolė pareikalavo iš patalpos išvesti visus, išskyrus mergaitę ir pačią N. Venckienę, nors teisėjos artimieji sprendimo vykdymui esą netrukdė.
„Stankūnaitė iš karto prilėkė ir pradėjo tempti mergaitę. Mergaitė rėkė: baik tu, Laima, aš neisiu. (...) Tada man užlaužė rankas ir išplėšė. Stankūnaitė, Stankūnaitė išplėšė“, - gegužės 17-osios rytą prisiminė teisėja.
Liberalė D. Kuodytė paklausė, ką teisėja turėjo omeny sakydama, jog Seimo komisija sprendžia ne tik jos, bet ir savo likimą.
D. Kuodytė šį paaiškinimą sutiko su palengvėjimu – politikė teigė bijojusi, jog už žodžio „likimas“ slepiasi kažkas baisesnio.
Barikadų norėjo mergaitė
Vėliau D. Kuodytė klausė N. Venckienės, kodėl ji savo namus „pavertė tvirtove“. Teisėja teigė, jog to norėjo pati mergaitė.
„Tokia buvo mergaitės valia ir toks jos noras. Kad neįleisti raganos į namą“, - sakė N. Venckienė, pridurdama, jog nesuvokia, kodėl pareigūnai, pavyzdžiui, išlaužė kiemo vartus ar tramdė kieme stovėjusios jos rėmėjus.
Teisėja taip pat kartojo, esą mergaitės nenorą gyventi su motina fiksavo antstolis, jis esą išreikštas ir vaizdo įrašuose.
Liberalcentristė Arūnė Stirblytė klausė, kaip N. Venckienė ruošė mergaitę teismo sprendimo vykdymui. Anot teisėjos, vaiko teisių apsaugos tarnybos siųstoms psichologėms „nepavyko įtikinti“ Drąsiaus Kedžio dukters.
„Aš mergaitės nebandžiau įtikinti, kad vadinamų sysalų kišimas į burną yra gerai“, - pridūrė N. Venckienė.
Tęsdama pasakojimą apie mergaitės susitikimus su motina, teisėja teigė dukterėčiai nupirkusi mobilųjį telefoną: mergaitė L. Stankūnaitei esą davė savo numerį vieno iš pasimatymų metu. Tačiau motina esą nė sykio šiuo numeriu nepaskambino.
N. Venckienė taip pat dvejojo prokurorų kaltinimais dėl pareigūno sužalojimo. Esą pareigūnas yra „sambo vicečempionas“, o jokios medžiagos, patvirtinančios jo sužalojimą, komisijai nepateikta.
Vėliau teisėja pareiškė sąmoningai neruošusi mergaitės perdavimui motinai. Esą prokurorams pakako duomenų kaltinamajame akte parašyti, kad Andrius Ūsas kaltinamas seksualiai išnaudojęs mergaitę L. Stankūnaitės bute, taigi N. Venckienė teigė nemačiusi jokio pagrindo dukterėčios ruošimui sugrįžti į tokią aplinką.
Baigiant posėdį, keli komisijos nariai pasiūlė kreiptis į Seimą su prašymu pratęsti komisijai nustatytą darbo terminą. J. Sabatauskas su tokiu pasiūlymu nesutiko, argumentuodamas, jog sprendimas, pavyzdžiui, dėl Vito Matuzo teisinės neliečiamybės buvo priimtas greitai ir operatyviai.
Pati N. Venckienė pasiūlė komisijai posėdžiauti kuo greičiau ir iškviesti D. Valį.
Nors ne vienas komisijos narys skundėsi, kad penktadienio posėdis gerokai užsitęsė, kito posėdžio laiką Seimo nariai rinkosi dar bemaž pusvalandį. Ir neišsirinko.