„Mano nuomone, toks teismo nuosprendis – melas ir iškreipta tiesa, kurie yra skelbiami Lietuvos valstybės vardu. A. Cinino (Audrius Cininas – pedofilijos bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas - DELFI) surašyto nuosprendžio kitaip neįmanoma pavadinti“, - pirmadienį kartu su bendražygiais ir teta Audrone Skučiene surengusi spaudos konferenciją, dėstė N. Venckienė.
Jai užkliuvo A. Cinino išsakyta mintis, kad mergaitės atmintis yra ištrinta. „Teismas įsitikinęs, kad nukentėjusiąja pripažintos mergaitės nereikėjo apklausti teisme – tai rekomendavo ekspertai. „Vaiko tolimesnė apklausa yra beprasmė ir jo atmintis yra ištrinta – taip parašyta ekspertų išvadose“, – po teismo nuosprendžio penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Cininas.
N. Venckienės tvirtinimu, tai ir lėmė tokią bylos baigtį. „Nepabaigus pedofilijos bylos, mergaitės atmintis buvo ištrinta. (...) Manau, tai pati esminė aplinkybė, kas atsitiko šioje byloje: vaikas prievarta, nepabaigus pedofilijos bylos, buvo paimtas ir jam atmintis ištrinta. Kam trinti atmintį, jeigu jokios pedofilijos nebuvo“, - stebėjosi N. Venckienė. Jos tvirtinimu, tai rodo, kad eilinį kartą įdėtos visos pastangos bylą „nugesinti“.
N.Venckienė: tėvas vaiką filmavo teisėtai
N. Venckienė nesutinka ir su teismo išvada, kad realią seksualinę patirtį mažametė įgijo gyvendama Kedžių namuose - „įkyrių, nekvalifikuotų bei neteisėtų klausinėjimų bei filmavimų metu“. Šiuos filmavimus mergaitės tėvas atliko nuo 2008-ųjų lapkričio iki 2009-ųjų rugsėjo. Teismo tvirtinimu, vyko įkyri vaiko kvota, be to, jis buvo verčiamas filmuotis vaiką psichiškai traumuojamuose epizoduose. Vaizdo įrašus D. Kedys darė panaudodamas psichologinę prievartą, įrašas buvo sumontuotas iš 50 epizodų, vyko maždaug 9 vaiko filmavimo seansai.
„A. Cininui galėčiau pasakyti: 8 tomas, bylos lapas 144-145 yra prokuroro Čepulionio nutarimas, kad tėvo veiksmai buvo teisėti. Tėvas vaiko neįžeidinėjo, nežemino ir darė viską, kad apgintų vaiko interesus“, - tvirtino buvusi teisėja.
Pasak N. Venckienės, užsienio teismų praktikoje ne tik artimieji, bet ir visuomenė esą skatinami filmuoti liudijimus. Esą gali būti, kad vaikas atsiskleidė tik tuo momentu ir papasakojo. „Visiškas nonsensas, kad tėvas vaiko negalėjo nufilmuoti ir tų duomenų surinkti“, - įsitikinusi N. Venckienė.
Tačiau buvusi teisėja nepaminėjo to, kad dėl D. Kedžio filmavimų jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jį teko nutraukti jam mirus. Tai DELFI yra patvirtinęs valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Egidijus Motiejūnas.
A.Cininas: vaiko atmintis ištrinta ir pakeista netiesiogine seksualine patirtimi tėvo namuose
„Niekam abejonių ir nekyla, kad vaiko atmintis ištrinta. Kalbėti reikia, kas ir kodėl tai padarė, o teismo nuosprendžiu neginčytinai nustatyta, kad sveikoji vaiko atmintis ištrinta ir pakeista netiesiogine seksualine patirtimi jo tėvo namuose, ilgą laiką trukusios įkyrios, neteisėtos kvotos apie tariamą seksualinę prievartą metu“, - N. Venckienės interpretacijas DELFI komentavo teisėjų kolegijai vadovavęs A. Cininas.
Pasak A. Cinino, tai nuosprendyje tiek išsamiai argumentuota, kad „kitaip šį teiginį interpretuoti galima tik neskaičius nuosprendžio arba tyčia klaidinant“.
DELFI primena, kad vadinamąją Kauno pedofilijos bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas praėjusį penktadienį nusprendė, kad po mirties teisiamas verslininkas Andrius Ūsas turi būti reabilituotas ir jam iškeltą baudžiamąją bylą dėl mažametės mergaitės tvirkinimo nutraukė. Teismas mano, kad nebuvo jokios pedofilijos dviejų žmonių nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio ir buvusios jo draugės Laimutės Stankūnaitės šeimoje.
Teismas pažymėjo, kad vienintelė D. Kedžio dukros reali seksualinė patirtis buvo ta, kurią ji įgijo gyvendama D. Kedžių namuose - „įkyrių, nekvalifikuotų bei neteisėtų klausinėjimų bei filmavimų metu“. Šiuos filmavimus mergaitės tėva atliko nuo 2008-ųjų lapkričio iki 2009-ųjų rugsėjo.
„Vyko įkyri vaiko kvota, be to, jis buvo verčiamas filmuotis vaiką psichiškai traumuojamuose epizoduose“, – teisėjų kolegijai vadovavęs teisėjas A. Cininas pažymėjo, kad vaizdo įrašus D. Kedys darė panaudodamas psichologinę prievartą, įrašas buvo sumontuotas iš 50 epizodų, vyko maždaug 9 vaiko filmavimo seansai.
„Taip pat teismas konstatavo, kad vaizdo įrašas darytas naudojant psichologinę prievartą – vaikas jokioje neutralioje aplinkoje nekalbėjo apie tariamą panaudotą prieš jį seksualinę prievartą ar tvirkinimo veiksmus – tai akivaizdžiai matoma vaiko oficialiuose vaizdo įrašuose, tai atkreipiamas ypatingas dėmesys ir psichologo išvadose“, – aiškino teisėjas.