„Netikėtai prasidėjęs karantinas ir užsidariusios mokyklos bei vaikų dienos centrai daliai vaikų reiškė ne tik nutrūkusį įprastą gyvenimą, tačiau ir tokio bazinio poreikio kaip šiltas maistas trūkumą. Visi suprantame, kad kovą situacija buvo išskirtinė. Šiandien žinome, kad karantinas gali pasikartoti. Tačiau ar žinome, kaip užtikrinsime, kad vaikai, gyvenantys sunkumus ar skurdą patiriančiose šeimose, gaus visaverčio maisto, jeigu karantinas kartosis?“ – klausia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Neseniai atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta pinigų maistui, kas penktam – nuomai ir komunaliniams mokesčiams sumokėti.
Nevyriausybininkai atkreipia dėmesį ir į būtinybę užtikrinti kokybišką švietimą. Praėjusią savaitę pasirodžiusi ES pagrindinių teisių agentūros apžvalga pažymi, kad Lietuva pasirūpino, jog 35 tūkstančiai įrenginių, reikalingų nuotoliniam mokymuisi, pasiektų Lietuvos mokinius. Nors, anot švietimo ekspertų, tokios priemonės žymiai padidino švietimo prieinamumą, tačiau to nepakanka.
„Valstybė operatyviai reagavo į situaciją ir per kelias savaites sukūrė nuotolinio mokymosi sistemą. Vis dėlto daliai vaikų ji neprieinama: jei tėvai ar globėjai neturi tinkamų įgūdžių ar dėl darbinių įsipareigojimų neturi galimybių palaikyti vaikų, švietimo kokybė krinta, vaikai menkai dalyvauja arba visai nedalyvauja pamokose bei neformaliame ugdyme. O vaikams su negalia ar kitais individualiais poreikiais nuotolinis ugdymasis apskritai gali būti neįmanomas arba reikalauti papildomos specialistų pagalbos. Turime galvoti, kaip, atėjus dar vienai pandemijos bangai, užtikrinsime kokybišką švietimą bei reikalingą pagalbą visiems ir taip nuimsime tą didžiulį krūvį, kuris teko tėvams bei globėjams”, – sako Nacionalinio švietimo NVO tinklo vadovė Judita Akromienė.
Anot vaikų emocinės sveikatos specialistų, COVID–19 pandemija ir gyvenimas karantino sąlygomis taip pat sukėlė daug įtampos šeimose ir išryškino, kad nemažai daliai tėvų stinga įgūdžių tinkamai reikšti savo jausmus, suvaldyti stiprias emocijas, kalbėtis apie tai, kaip jaučiasi. Labai dažnai susikaupęs suaugusiųjų pyktis dėl karantino apribojimų, nerimas dėl sveikatos ar ateities, baimė dėl pajamų išliejama ant pažeidžiamiausiųjų – vaikų.
„Pakeltas balsas, nuolatiniai priekaištai dėl vaikų elgesio, menkinanti jų kritika – tai galimo psichologinio smurto požymiai, kurie šiuo metu itin dažnai tampa savo emocijų nesuvaldymo išraiška.
Norint, kad būtų užtikrinta vaikų teisė jaustis saugiai, tėvams būtina emocinė parama ir specialistų pagalba. Individualios konsultacijos, mokymai, paskaitos ir grupiniai užsiėmimai turėtų būti prieinami visoje Lietuvoje, o paslaugų suteikiama kelis kartus daugiau nei dabar“, – sako Paramos vaikams centro vadovė psichologė-psichoterapeutė Aušra Kurienė.
Tarptautinė vaikų teisių gynimo diena minima nuo 1950 metų. Tą dieną šalyse organizuojami renginiai vaikams, atkreipiamas dėmesys, kaip įgyvendinamos vaiko teisės.