Didelės rizikos sąlytį turėjusių ir dėl to izoliuotų asmenų, susijusių su tais protrūkiais, – 5152, mažos rizikos – 1 145.
Pasak NVSC atstovės J. Petravičienės, pastaruoju metu ugdymo įstaigose situacija stabilizavosi, tačiau vis dar išlieka įtempta.
„Didesnis atvejų fiksavimas ir protrūkių atsiradimas buvo stebimas rugsėjo 2-3 savaitėmis, dabar ta situacija yra tikrai pagerėjusi, bet kalbant bendrai, tai tikrai neleidžia nusiraminti ir sakyti, kad visiškai gerai, nes matome infekcijos plitimą visuomenėje. Tai situacija yra stabili, bet įtempta“, – Eltai teigė J. Petravičienė.
NVSC atstovės teigimu, dauguma sergančiųjų yra mokiniai, COVID-19 liga užsikrėtusių mokytojų fiksuojama tik labai nedidelė dalis.
„Iš visų protrūkių 88 proc. sudaro mokyklos, o 12 – ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tai matyti, kad iš tisų būtent mokyklose daugiau vaikų, mokytojų ir darbuotojų paliečia infekcija“, – sakė J. Petravičienė.
Vis dėlto, NVSC atstovės teigimu, protrūkiai ugdymo įstaigose nėra skaitlingi.
„97 poc. yra protrūkiai, kuriuose yra 10 ir mažiau pirminių atvejų, tai reiškia, kad jie tikrai nėra skaitlingi“, – informavo ji.
J. Petravičienė sako, kad kol kas anksti kalbėti, kokią įtaką epidemiologinei situacijai padarė pasikeitusi mokinių saviizoliacijos tvarka, kai saviizoliuotis nereikia tiems mokiniams, kurių COVID-19 testo rezultatas yra neigiamas.
„Nuo sprendimo įsigaliojimo praėjo tik savaitė laiko, tai apie kažkokius rezultatus dar kalbėti yra anksti. Tik kadangi mokyklos tokio tipo įstaigos, kur kontaktas yra toks glaudus, tai, kad daugiau mokyklų testuosis ir bus profilaktinis testavimas labiau vykdomas, jeigu nustačius atvejį bus profilaktinis testavimas vykdomas, ir rinksis mokyklos, ką daryti ir neiti į izoliaciją, tai vienareikšmiškai ta situacija turėtų būti geresnė, nes mes laiku fiksuosime atvejus ir išvengsime tolesnio plitimo“, – sakė NVSC atstovė.