R. Petraitis spaudos konferencijoje aiškino, kaip tokia situacija susidarė.
„Norėčiau visų pirma atkreipti visų dėmesį, kad būtent mes nustatėme mirčių skaičiaus nuo koronaviruso, nustatyto pagal gydymo įstaigų pateiktus pranešimus ir mirties liudijimus neatitikimą. Gruodžio 18 dieną tas neatitikimas buvo 804 atvejai. Ir iš tikrųjų dabar norėčiau papasakoti, kaip tas buvo nustatyta“, – spaudos konferencijoje aiškino jis.
R. Petraitis teigė, kad gruodžio mėnesį NVSC kreipėsi dėl atnaujintų duomenų.
„Gruodžio mėnesį pasirodžius informacijai apie galimas perteklines mirtis NVSC kreipėsi į Registrų centrą, į esveikatos duomenų tvarkytoją ir paprašė pateikti mirties liudijimus duomenis, tų asmenų, kuriems kažkada buvo diagnozuotas koronavirusas. Gautus duomenis analizavome ir palyginome su tuo, ką gavome iš gydymo įstaigų“, – spaudos konferencijoje sakė R. Petraitis.
Jis teigė, kad gruodžio 17 dieną analizė buvo atlikta ir apie tai buvo informuota Sveikatos apsaugos ministerija. Vėliau organizuotas ir atskiras pasitarimas su ministerijos atstovais.
„Iš kur jis susidarė? Jis susidarė todėl, kad visa eilė gydymo įstaigų nepateikti NVSC pranešimų apie mirties atvejus. Įstaigų sąrašas yra labai didelis, 3 puslapiai, tai pagrindinės įstaigos, kovojančios su koronavirusu. (…) Norėčiau tik pasakyti, kad tie 804 atvejai didžiausias skaičius buvo gruodžio mėnesį fiksuotos“, – teigė NVSC direktorius.
Per tą laiką, kai buvo nustatytas neatitikimas, NVSC intensyviai dirbo su gydymo įstaigomis, aiškinosi situaciją.
„Nebuvo taip, kad mes užmerkėme akis ir sėdėjome keletą savaičių. Kiekvienas mirties atvejis, noriu akcentuoti, jis yra individualus“, – sakė jis.
R. Petraitis teigė, kad buvo fiksuota keletas atvejų, kai mirtys įvertintos kaip nuo koronaviruso, visgi, asmenys jau buvo pasveikę nuo šios infekcijos.
Paskutinėmis praėjusių metų dienomis atnaujinta informacija parodė dar didesnį neatitikimą.
„Gruodžio 30 dieną tas nesutapimas yra 1171 atvejis. 441 mirtys nuo koronaviruso, likusios – nuo kitų priežasčių, jiems kažkada buvo diagnozuotas koronavirusas. Mes šiuo metu negalime teigti, kad visi 666 asmenys sirgo koronavirusu ir mirė nuo kitų priežasčių. Galėjo būti, kad jie buvo pasveikę jau nuo infekcijos“, – naujausius duomenis pristatė jis.
NVSC vadovas teigė, kad tai ne tik NVSC problema, bet sisteminė.
„Sulaukiau labai daug priekaištų dėl savo darbų, jei bus nustatyti įstaigos veiklos trūkumai, ar asmeniškai mano, tai tą atsakomybę aš tikrai prisiimsi“, – aiškino NVSC vadovas.
Karantinas duoda vaisių
NVSC direktorius R. Petraitis teigė, jog centro specialistų nuomone, Vyriausybės įvesti karantino ribojimai jau duoda vaisių.
„Mūsų specialistų nuomone, ribojimai veikia. Atvejų skaičius taip intensyviai nebedidėja, ta sergamumo kreivė yra gana išsilyginusi. Dabar yra labai sunku vertinti, kadangi laboratorinių tyrimų skaičius svyruoja šventinėmis dienomis. Bet tai, kad nėra labai staigaus augimo sergamumo, manyčiau, yra taikomų ribojimų pasekmė“, – sakė jis.
Sumažėjo ir sąlytį turėjusių asmenų skaičius.
„Kitas dalykas, ką pastebi mūsų specialistai – sąlytį turėjusių asmenų skaičiaus mažėjimas. Vadinasi, sumažėjo socialinis bendravimas. Jeigu vasaros pabaigoje, rugsėjo mėnesį turėjome protrūkius iš sąlytį turėjusių žmonių nuo 100 iki 200, tai tokių situaciją dabar nepasitaiko, keli asmenys. Mūsų nuomone, tai irgi yra mūsų įvestų ribojimų pasekmė“, – aiškino R. Petraitis.
Neapskaitytos mirtys
Delfi primena, kad praėjusią savaitę, po susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, žiniasklaidai buvo paskelbta, kad vykdant NVSC veiklos skaitmenizavimą, rastos 804 neapskaitytos mirtys, susijusios su koronavirusu.
Ministerijos teigimu, palyginus NVSC ir Registrų centro spalio–gruodžio mėnesių duomenis nustatyta, kad neapskaitytos 324 mirtys nuo koronaviruso ir 480 mirčių dėl kitų priežasčių, kai mirusieji sirgo koronavirusu.
Šį klausimą A. Dulkys su R. Petraičiu antradienį aptarė nuotolinio susitikimo metu ir paprašė pateikti išsamų situacijos vertinimą raštu.
Premjerė Ingrida Šimonytė vėliau pareiškė, jog NVSC vadovybė turi atsakyti už susidariusią situaciją.
Nauji užsikrėtimai
Kritikos NVSC susilaukė ir penktadienį, kai pirmąją Naujųjų metų dieną buvo pranešta apie 130 užfiksuotų mirčių, tačiau tarp jų pateko ir žmonės, kurie mirė anksčiau, tačiau apie kuriuos ligoninės nebuvo pranešusios.
„Tos mirtys 130 tikrai ne visos yra vakar paros. Tai vėluojančios mirtys, apie kurias gydymo įstaigos mūsų neinformavo nustatyta tvarka. Jos buvo paprašytos mūsų iniciatyva, kad atsiųstų tą informaciją mums“, – sakė NVSC atstovė Austina Vžesniauskaitė.
Pasak jos, sulaukęs kritikos dėl neapskaitytų mirčių nuo COVID–19, centras kreipėsi į ligonines, prašydamas pateikti informaciją apie mirtis. Tai gydymo įstaigos turi padaryti užpildydamos specialią formą.
Įstaigoms į šį prašymą sureagavus, ir buvo registruotas didžiulis mirčių šuolis per vieną parą.
A. Vžesniauskaitė akcentavo, kad ši informacija vėliau pateikta ne dėl centro kaltės.
„Mes negalime nuspėti, kiek kiekvienoje įstaigoje buvo mirčių, apie kurias mums nepranešta“, – sakė ji.
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1239 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID–19 mirė dar 27 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Taip pat praėjusią parą pasveiko 587 sirgusieji.
Nuo pandemijos pradžios COVID–19 šalyje užsikrėtė 146 tūkst. 637 asmenys, 66 tūkst. 782 – tebeserga, 77 tūkst. 362 – pasveiko.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1643 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 850 užsikrėtusiųjų.
Praėjusią parą ištirti 6399 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 651 tūkst. 623.