Rajone, kuris pagal plotą yra didžiausias Lietuvoje, buvo suplanuota uždaryti 14 paštų ir palikti tik 3 – Varėnos, Merkinės ir Valkininkų. Nors „Lietuvos pašto“ vadovybė kalba apie mobilius ir išmanius „Ateities paštininkus“, bet ar aštuoniasdešimtmetės Grybaulios ir Darželių močiutės sulauks iš jų tiek pat dėmesio ir pagalbos, kiek joms dabar skiria vos už 150 eurų per mėnesį dirbančios entuziastės?
Laukia laiškininkės prie kiemo vartų
Stiprėjantis vėjas pasisuka iš šiaurės rytų ir ant kelio nusidriekia supustyti sniego liežuviai. Radijas kalba, kad šalčiai ilgai nesitęs, bet žvirbliai prie Marcinkonių seniūnijos skuba rankioti nuo pašalpų gavėjų iš pat ryto švariai nuvalyto šaligatvio kažkieno pabertas kruopas. Tuščia gatve įdėmiai dairydamasis į šalis praeina didelis palaidas šuva. Seniūnijos pastato pirmajame aukšte veikiančiame pašto skyriuje šilta ir kvepia kava. Nusiperku plėšomą kalendorių – padovanosiu mamai, kuri jau turbūt taip ir neišmoks dienas skaičiuoti ne popieriaus lapeliais, o skaičiukais mobiliajame telefone. O tada pakalbinu čia dirbančias laiškininkes Danutę ir Ingą.
„Mes – ne tik laiškininkai. Esam ir notarai, ir kunigai, ir vaistininkai. Pusė žmonių užsisako laikraštį tik dėl to, kad aš čia dirbu. Jiems svarbu, kad užeičiau į namus, pažiūrėčiau ar jie dar gyvi. Pas kitą matau, kad prieš kelias dienas atneštas laikraštis dar neskaitytas, bet žmogui dėmesys reikalingas. Jeigu negaliu išeiti į darbą, pavyzdžiui, vaikas susirgo, jau, žiūrėk, skambina, klausia, kas nutiko. Sako: nepergyvenk, lauksim rytoj ar poryt. Pensijos mokėjimo dieną jos laukia nuo pat ankstyvo ryto. Jeigu Marcinkonyse užtrunku, tai atokesniuose kaimuose jau laukia prie vartų, klausinėja, ar kokia bėda neatsitiko“, – pasakoja Inga.
Ji įsitikinusi, kad Marcinkonių močiutėms bus tikras šokas, kai „Lietuvos paštas“ panaikins vietinį skyrių ir pas jas, vietoje visus jų įpročius žinančių vietinių laiškininkių, atvyks visuomet skubantis kurjeris. Tik laiškininkė dar nedrįsta joms tos žinios pasakyti.
Dabar abi Marcinkonių skyriaus paštininkės aptarnauja Marcinkonių, Grybaulios ir Darželių kaimus.
„Jeigu, kaip planuojama, šitam kraštui paliks vieną kurjerį, aš jums galiu garantuoti, kad jis nespės visų sodybų apvažiuoti. Planuojama dar pridėti Žiūrus ir Trakiškius. Pavyzdžiui, Grybaulios kaime gyvena dailininkas Kastytis Skromanas iki kurio sodybos 7 kilometrus žiemą kelias nepravažiuojamas. Palieku automobilį prie asfalto ir einu pėsčia“, – sako laiškininkė Inga.
Uždirba po 150 eurų
Laiškininkas būna tas žmogus, kuris dažniausiai suranda seną žmogų paskutinį kartą sukniubusį savo namuose ar kieme. Kartais tenka medikus, socialinius darbuotojus ar artimuosius iškviesti, kad jie pasirūpintų pasiligojusiu, nepajėgiančiu malkų į trobą prisinešti.
Ji parodo maišelyje supakuotą natūralios vilnos liemenę už 50 eurų ir stebisi, kaip ją parduoti iki 200 eurų per mėnesį gaunantiems pensininkams, kurie drabužius įperka tik dėvėtų rūbų turgelyje.
Pačių laiškininkų pajamos dar mažesnės negu jų klientų – turi po 0,45 etato ir gauna po 150 eurų. Tai vos pora dešimčių litų daugiau už tas socialines pašalpas, kurias laiškininkai vežioja kaimo varguoliams. Kai dygsta grybai, marcinkoniškiai tokią sumą užsigrybauja per porą dienų. Laiškanešiams „Lietuvos paštas“ dar prideda pinigų kurui, 16 eurų nuosavo automobilio priežiūrai. Važinėjant po miškus tie automobiliai subyra neįtikėtinai greitai, nespėja taisyti.
„Turėjau pernai „Opel Zafira“, tai į jos remontą 1000 eurų sukišau. Aš tiek neuždirbu. Du kartus slidžiame kelyje avariją padariau darbo metu – niekam neįdomu. Nuo Darželių link Grybaulios kaimo apledėjęs žvyrkelis, grumbliukas ant grumbliuko. Nulėkiau nuo kelio prie Darželių su visais dviejų kaimų pensijų pinigais“, – prisiminė laiškininkė Inga.
Dabar ji važinėja senutėliu antros kartos „VW Golf“, kurio priežiūra pigesnė, bet džiaugiasi, kad gyvena tėviškėje, Darželių kaime. Ingos sūnus šiemet baigė pagrindinę mokyklą ir išėjo į Druskininkų gimnaziją, nes šeima ten turi namus, vyras dirba Druskininkuose.
Inga teigia nesutiksianti su Lietuvos pašto siūlomomis sąlygomis likti vienintele mobilia kurjere, nes Druskininkuose už minimalią algą darbą tikrai susiras.
„Varėnos pašto direktorius skambino, gražiai įkalbinėjo likti dirbti po pertvarkos, bet naujos sąlygos manęs netenkina – prideda dar du kaimus ir vis tiek viso etato nesusidaro“,- stebisi laiškininkė.
Dabar pašto skyriuje ji dirbą iki 11 valandos. Pusę vienuoliktos atvažiuoja pašto mašina, paima surinktus mokesčius, palieka siuntas ir laikraščius. Pensijų mokėjimo dieną Inga išeina iš skyriaus pusę dvylikos, bet namo grįžta tik vakare.
Devyniasdešimtmečiai jau netaps išmaniais
Jos kolegei Danutei iki pensijos liko 3 metai.
„Žmogui reikia, kad užeitų laiškanešys. Nuperki duonos ar kokio vaisto. Nežinau, kaip tas paštas gali neišsilaikyti – šitiek mes parduodam prekių. Nueinam pas žmogų, tai surašom į mokėjimo knygelę elektros skaitiklio rodmenis, nes bobukė neužlips, nenurašys“, – atsidūsta ji ir priduria, kad gerai jauniems, kurie internetais ir banko kortelėmis naudojasi, o senas, vos paeinantis žmogus jau neišmoks.
Danutės teigimu, 4 žmonėms Varėnos „Sodra“ įsiūlė atsiimti pensijas pašto skyriuje, tai vis tiek jie laiškininkės paprašo ir ji atneša pinigus į namus, kaip ir likusiems 284 savo senoliams.
Net ji jau sunkiai prisimena, kada ta prekyba atsirado greta įprastinės pašto veiklos, bet „ėmė augt, augt ir pasidarė kaip parduotuvė“.
„Vieną kartą einu per mišką ir nešu pensijų pinigus. Aš jau žmones aplinkinius pažįstu, o čia stovi mašina ir nepažįstami vyrai dairosi, kalba: „Nu, turėjo jau eit“. Tai aš tada nėriau per mišką, padariau lanką ir nuėjau kaimelin. Visi žino tas dienas, kada vežam pensijas, todėl kaitaliojam maršrutą. Būna, kad per 3 tūkstančius eurų nešu“, – pasakojo patyrusi laiškininkė.
Stabdo pašto filialų naikinimą
Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas sausį pranešė modernizuojanti pašto paslaugų teikimą šalies kaimiškose vietovėse. Paskelbta, kad visos pašto paslaugos greitu metu bus teikiamos gyventojų namuose arba „Ateities laiškininkų“ mobiliuose paštuose, kurie neaplenks net atokiausių Lietuvos kaimų.
„Šiandienos demografiniai ir socialiniai iššūkiai, kurie labiausiai juntami šalies regionuose, tiesiogiai veikia ir Lietuvos pašto veiklą. Mažėja ne tik klientų srautai, bet ir suteikiamų pašto paslaugų. Tai mus skatina pertvarkyti pašto paslaugų teikimą kaimiškose vietovėse ir nukreipti investicijas į pašto paslaugų prieinamumo atokiau kaimuose gyvenantiems žmonėms didinimą bei darbo sąlygų ir socialinių garantijų darbuotojams gerinimą“, – teigia Lietuvos pašto tinklo direktorė Inga Dundulienė.
Jos teigimu, „Ateities laiškininko“ koncepcijos įgyvendinimas „Lietuvos paštui“ kainuos daugiau nei 1 mln. eurų.
Vasario 9 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija nusprendė stabdyti „Lietuvos pašto“ projektą „Ateities laiškininkas“, kuriuo buvo siekiama naikinti pašto filialus visoje šalyje.
LVŽS seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius, susitikęs su susisiekimo viceministru Pauliumi Martinkumi ir „Lietuvos pašto“ generaline direktore Lina Minderiene, sutarė laikinai stabdyti projektą nacionaliniu mastu.
„Mūsų frakcija šiuo klausimu vieninga: kol kas tokiai idėjai šalies mastu negalime pritarti. Iniciatoriams pasiūlėme paleisti bandomąjį projektą viename iš nedidelių Lietuvos miestų. Tikime, kad toks sprendimas padės atsakyti į visus iškilusius klausimus“, – teigia V. Sinkevičius.
Neskubėkim laidoti gyvų
Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška sako, jog jį liūdina toks valstybės įmonės, kuri todėl ir yra valstybinė, kad teiktų viešąsias paslaugas, požiūris į savo klientus kaime.
Seniūnas išdavė paslaptį, kad nemokamai šildo Marcinkonių pašto paslaugas.
„Visi šio pastato patalpų naudotojai, nuomininkai, turintys čia kabinetus, moka už jų šildymą. Varčiau sutartis ir neradau, kad tokia būtų sudaryta su Lietuvos paštu. Kai pasiūliau jiems prisidėti prie pastato šildymo, atsakė, kad nenori ir geriau visai uždarys skyrių. Suprantu, kaip jis reikalingas kaimo žmonėms, todėl šildome jų patalpas savo sąskaita. Tai kokį kapinėse nuvirtusį medį susmulkinam, tai sausuolį nupjaunam ir užtenka tų malkų, nuostolio dėl to nėra“, - pasakojo V. Petraška.
Kai seniūnijos patalpose buvo dažomos grindys, seniūnas skyrė dažų ir paprašė viešuosius darbus atliekančių darbininkų nepalikti nedažytų ir pašto grindlenčių. Nes Dzūkijos kaime įprasta ne tik savimi rūpintis, bet ir kaimynui padėti. Tik Lietuvos pašto vadovai, V. Petraškos teigimu, tos Marcinkonių specifikos nenori matyti.
„Kaimas ir taip sumažėjo nuo 2000 iki 1500 gyventojų, senoliai išmiršta. Bet neskubėkim jų dar gyvų laidoti, atskirti nuo pasaulio“,- sakė seniūnas.
Jis apgailestauja, kad iš Marcinkonių į Merkinę išsikėlė Dzūkijos nacionalinio parko administracija. Liko tik lankytojų centras, į kurį užsuka turistai. Traukinys į Marcinkonis dar važiuoja, bet „Lietuvos geležinkeliai“ vis užsimena apie maršruto nuostolingumą.
Paprašytas pakomentuoti „Lietuvos pašto“ planus, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta sakė: „Manęs, kaip mero, nedžiugina tas faktas, kad artimiausiu metu planuojama uždaryti daugelį rajono pašto skyrių. Turiu nuogąstavimų, kad gali nukentėti gyventojams teikiamų pašto paslaugų kokybė. Jaudina ir tai, kad nemažai pašto darbuotojų liks be darbo. Tai, be abejo, sukels papildomų socialinių problemų“.