Laidos pašnekovė tėvų veiksmų grobimu sako nevadinanti. Esą tėvai tokioje situacijoje nežinodami kaip elgtis, imasi pakankamai drastiškų priemonių vietoje to, kad sudėtingą situaciją spręstų teisėtai:
„Kalbant apie pastaruosius atvejus, mes informaciją gauname tik iš tų asmenų, kurie save laiko nukentėjusiais – tėvų. Nepaisant Lietuvos institucijų, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ar Užsienio reikalų ministerijos, iniciatyvos užmegzti bendradarbiavimo ryšius su Norvegijos institucijomis, bandymai buvo nesėkmingi, nes nėra teisinio reguliavimo. Todėl kolegos iš Norvegijos nei duomenų, nei informacijos apie tuos atvejus kai vaikai paimami iš šeimų Lietuvos institucijoms neteikia. Tad numatyti tas priežastis mes galime tik remiantis pačių tėvų pareiškimais, kurie irgi nevisada gali būti objektyvūs“.
O. Tarvydienė įsitikinusi, jog Lietuvos institucijų domėjimasis tokiais atvejais, kartu su kitomis šalimis, paragino Norvegijos institucijas jungtis prie tarptautinių teisės dokumentų. Vienas jų 1996 metų Hagos konvencija, kuri suteiktų galimybę valstybei prašyti perduoti vaiko globos nagrinėjimo bylą Lietuvai.
„Mes, gavę tokius tėvų prašymus, rašome Norvegijos institucijoms argumentuodami, kad jei tėvai pasielgė netinkamai ir pažeidė esamą šalies tvarką auklėdami vaikus, vaikas yra Lietuvos pilietis, Lietuvoje gyvena vaiko artimieji. Jie yra įvertinti vietinių institucijų, išvados išverstos į norvegų kalbą ir siunčiamos Norvegijos institucijoms, bet mes jokio grįžtamojo ryšio iš šios valstybės negauname, - nuogąstavo pašnekovė. – Mūsų argumentas, jei Lietuvos pilietis liko be tėvų globos užsienio valstybėje, o Lietuvoje yra jam labai artimų žmonių, kurie gali pasirūpinti tuo vaiku, tad, vadovaujantis vaiko interesais, prioritetas ir turėtų būti teikiamas jiems“.
O. Tarvydienė pasakojo, jog vienintelis Norvegijos institucijų argumentas yra tas, kad jų nacionaliniai teisės aktai nenumato tokios galimybės. Ir jei žmogus atvyksta ten gyventi, jis turi gyventi pagal tos valstybės įstatymus. O kadangi nėra tarptautinių reikalavimų, jie neturi galimybės atiduoti vaiko globos Lietuvai.
Bendradarbiauti su Jungtine Karalyste lengviau
Kol kas šalyje yra žinomi tik setyni vaikų iš šeimų paėmimai atvejai, kuomet tėvai prašo tarpininkauti ir padėti jiems sprendžiant sunkumus Norvegijoje. Tačiau tikslaus skaičiaus, kiek šeimų susidūrė tu tokia situacija, Lietuvoje nėra žinoma.
Pašnekovė mano, jog yra didelė tikimybė, kad Norvegijai prisijungus prie minėtos konvencijos, bus galima susigrąžinti paimtus vaikus: „Mes turime praktiką su Didžiosios Britanijos institucijomis. Tai pirma pagal migraciją valsybė ir atvejų kai ten vaikai paimami iš šeimų, yra žymiai daugiau. Tačiau galima pasidžiaugti, kad ne vienas jų buvo gražintas į Lietuvą ir jiems buvo nustatyta globa čia“.
O. Tarvydienė sako, jog šeimoms, išvykstančioms gyventi į kitas valstybes, reikia suvokti tų šalių požiūrį į vaiko auklėjimo priemones, kurios yra labai griežtos. Ir jei tėvai elgdamiesi netinkamai nesuvokia, kad jie smurtauja, tai tų institucijų sprendimai ir yra atitinkamai griežtesni: „Bendraujant su tomis institucijomis, jie pripažįsta, kad jei tėvai yra linkę bendradarbiauti ir pripažįsta savo klaidas bei siekia jas spręsti, dedamos visos pastangos, kad vaikas išliktų šeimoje“.
Specialistė pasakoja, jog procedūros dėl vaiko perdavimo iš vienos valstybės į kitą globai nėra labai lengvos: „Dėl nelegaliai parvežtų vaikų į Lietuvą prašymų juos gražinti į Norvegiją nesame gavę. O jei Norvegijos institucijos pateiks prašymą dėl išvežto vaiko, bus vertinama, ar motina tikrai neturėjo teises tai padaryti ir pan. Viską įvertinus procesas perkeliamas į teismą ir tik tada vykdomos kitos procedūros“.