Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sakė, kad giminaičiai į renginį buvo kviesti, tačiau jie sąmoningai stengiasi vengti politizavimo.
„Ta našta politikoje dalyvavusio tėvo yra labai sunki, ne visiems ji reikalinga ir maloni. Tuo labiau kad yra trinties dėl biusto ir jo kokybės, prezidento nuotaikos atvaizdavimo. Tokių trinčių nemažai. Mes su giminėmis palaikome ryšį, pasiskambiname, pasišnekame, bet to politizavimo giminės stengiasi išvengti“, – sakė G. Paluckas ir patikino, kad giminaičiai prezidento atminimą paminės savo ruožtu.
Partijos pirmininkas sakė, kad buvo kviesta ir prezidento žmona Kristina Brazauskienė.
„Su K. Brazauskiene irgi bendraujame. Tai yra natūralu, juk antroji pusė, dalį gyvenimo bendravusi su prezidentu, bet kodėl jos čia nėra, negaliu komentuoti. Turbūt taip yra irgi dėl tų pačių priežasčių: politinė kova labai negailestinga ir priekabi – užkliūva įvairiausi momentai ir smulkmenos. Kristina ir taip turi didelę naštą – taip pat ir bendravimo su artimaisiais, yra išsiskyrusių nuomonių dėl paveldėjimo reikalų, aibės kitų dalykų, čia turbūt giminių reikalai, o bendraujame mes normaliai“, – sakė G. Paluckas.
Renginys suvienijo suskilusius socialdemokratinių pažiūrų politikus
G. Paluckas,sakydamas kalbą, A. Brazauską vadino „santarvės žmogumi“. Bent jau šio minėjimo proga santarvę, atrodo, rado ir į dvi politines jėgas skilę socialdemokratinių jėgų politikai – paminėti prezidento atminimo atėjo ir dabartinių socialdemokratų, ir socialdarbiečių.
„Bendražygiai ir bendraminčiai, taip jau susiklostė šių laiko istorija, išsiskyrė į dvi politines sroves. Nieko nuostabaus, kad, peržengę asmeniškumus ir politinę konkurenciją, jie susirenka paminėti, pagerbti ir prisiminti žmogaus, kuris padarė Lietuvai labai daug. Yra dalykų, dėl kurių kartais verta užmiršti asmeniškumus, pabūti, pagerbti, o paskui galime toliau eiti į tuos politinius apkasus“, – sakė G. Paluckas.
Partijos pirmininkas teigė, kad jam nuo pat pradžių, kai įstojo į partiją, prezidentas darė įspūdį, nes jau tada jis visuomenės buvo vertinamas labai aukštai.
„Tada jis buvo premjeras, jau buvo po prezidentavimo, ir mes tada galiorkoje sėdėdami vis žiūrėdavome, ką pasakys Brazauskas, ir kaip visi pagarbiai nulenkę galvas klausys bei darys, ką jis sako“, – kalbėjo G. Paluckas.
Politiko vertinimu, jam pačiam tą politinį svorį ir politinį autoritetą dar reikia užauginti darbais, ne tik formaliu statusu.
„Tuos būdo bruožus ir savybes, kuriomis pasižymėjo Brazauskas, aš irgi stengiuosi taikyti politinėje veikloje. Jis labai retai daužydavo kumščiu į stalą, nebent kritiškai to reikėjo. O šiaip išklausydavo visus ir priimdavo sprendimą; tokį, kokį reikia. Stengiuosi ir aš tą daryti“, – sakė G. Paluckas.
Siūlo A. Brazausko vardu pavadinti vieną Vilniaus tiltų
Po dešimties metų vis garsiau skamba klausimai dėl A. Brazausko vardo įamžinimo. G. Paluckas siūlo prezidento vardu pavadinti vieną sostinės tiltų.
„Nereikia skubėti su tais įamžinimais, viskam reikia šiek tiek laiko. Šiandien, kai skaitome, girdime politikos apžvalgininkų nuomonę, tai neigiamų stiprių dalykų jau nematome. Matome santarvę, kompromiso paieškas, indėlį; taip, po dešimties metų jau yra laikas pagalvoti apie simbolinį įamžinimą – tilto pavadinimą arba panašius dalykus.
Tokių kreipimųsi į Vilniaus miesto savivaldybę anksčiau buvo, tačiau motyvuota tuo, kad nepraėjo dešimt metų, yra tokia tradicija, reikia palaukti. Palaukėme, būtų labai gražu, jeigu vienas Vilniaus tiltų, prisimenant ir inžinerinį A. Brazausko išsilavinimą bei ūkiškumą, būtų pavadintas prezidento A. Brazausko vardu“, – kalbėjo G. Paluckas.
Diskusijų vis dar kelia ir A. Brazausko paminklinis biustas Antakalnio kapinėse.
„Aš labai tikiuosi, kad bus atsižvelgta į artimųjų norą ir bus rastas sutarimas su autoriumi, – dabartinis biustas bus perkeltas ir pakeistas į labiau atspindintį prezidento A. Brazausko nuotaiką, būdo bruožus. Nes iš tikrųjų jis čia pavaizduotas baisiai rūstus. Nebuvo jis toks rūstus ir toks piktas, koks yra čia, amžinojo poilsio vietoje“, – sakė G. Paluckas.
Mato norą nugramzdinti Brazausko atminimą į užmarštį
Renginyje dalyvavęs buvęs diplomatas, politikas, signataras Justas Vincas Paleckis apgailestavo dėl kitų politinių pažiūrų žmonių požiūrio į A. Brazauską.
„Kitos politinės jėgos ir partijos nelabai būna patenkintos tuo, kad tai vis dėlto yra pirmasis Lietuvos prezidentas, išrinktas tiesiogiai žmonių, palikęs tikrai gerą prisiminimą būtent tiems žmonėms, kurie tiesiogiai su juo bendravo.
Jis buvo nepaprastai šiltas žmogus, mokėjo patraukti. Prisimenu, kad dar iki mūsų visų nepriklausomybės laikų jis mokėjo su žmonėmis kalbėti taip, kaip retas kitas moka. Dar jo viena savybė buvo didžiulė stiprybė, be to, jis turėjo fenomenalią atmintį. Pažinojo kiekvieną didesnę Lietuvos įmonę, žinojo, kur kokie keliai tiesiami, kur ir kas statoma. Žemės ūkio srityje – šiek tiek silpniau, bet, kalbant apie pramonę, transportą, statybas, buvo tiesiog fenomenas“, – pasakojo J. V. Paleckis.
Politikas prisiminė, kad prezidentūroje A. Brazauskui nelabai patiko, jis labiau atsiskleidė tapęs premjeru.
„Jis buvo veiksmo žmogus, be abejo, mūsų konkurentai labai nepatenkinti, kad prisiminimai apie jį geri, tad stengiasi jaunajai kartai perteikti, kad jis neva vos ne atsitiktinai buvo patekęs (į valdžią).
Nežinau, ar jaunimas žino, kad, kai A. Brazauskas sprendė, ar kandidatuoti antrai kadencijai į prezidentus, (…) pas jį ėjo ir tuometinis premjeras Gediminas Vagnorius, ir tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, įkalbinėjo, kad kandidatuotų antrai kadencijai. Tai yra pripažinimas, kai net ir aršiausi politiniai oponentai prašo kandidatuoti antrai kadencijai“, – sakė J. V. Paleckis.
Metinių dieną – nesusipratimas Seime
Socialdemokratas Bronius Bradauskas pasipiktino, kad dešimtųjų mirties metinių proga Seime iš pat ryto nebuvo paminėtas prezidento atminimas.
„Per posėdžius visada pagerbiami iškilūs politikai arba paminimos datos. Kiek žinau, lyg ir buvo sutarta, kad bus pagerbtas pirmasis prezidentas. Deja, prasidėjus posėdžiui, buvo absoliuti tyla, pradėjo svarstyti darbotvarkę, ji priimta, paskui pradėjo svarstyti klausimus.
Kadangi aš jau skubėjau važiuoti čia, tai išvažiuodamas dar paprašiau mūsų partijos sen1 bičiulį, kad paagituotų. Kaip galima šitaip elgtis? Man išvažiavus, gavau pranešimą, kad vis dėlto buvo pagerbta, bet tai padaryta po papildomų raginimų. Mačiau, kad Gediminas Kirkilas kelis kartus ėjo prie pirmininko. Negražu“, – piktinosi B. Bradauskas.
Seimo nario vertinimu, dauguma dabartinių politikų nori ištrinti A. Brazausko pavardę iš atminimo.
„Kodėl taip daroma? Dėl to, kad jis buvo komunistas? Daugiau kaip pusė Lietuvos kadaise buvo komunistai, bet tikrieji komunistai tie, kuriuos nuteisė. O kiti jais tapo, nes buvo priversti. Nemanau, kad tuo metu koks nors kitas žmogus būtų galėjęs nueiti tokį kelią“, – sakė B. Bradauskas.
Ilgai vėžiu sirgusio A. Brazausko gyvybė užgeso 2010 metais. Jis mirė savo namuose, eidamas 78 metus.