Šią savaitę Briuselyje posėdžiavę ES transporto ministrai priėmė oficialų sprendimą nepritarti Europos Komisijos (EK) pasiūlymui itin skubiai, jau kitąmet atsisakyti sezoninio laikrodžių sukiojimo dukart per metus.
Sprendimas atsisakyti žiemos ir vasaros laiko, kurį įgyvendinti tikėtasi jau 2019 metais, taip greitai visoje Europos Sąjungoje realybe netaps.
„Greičiausiai tik 2021 metais pavyks atsisakyti laiko pokyčių“, – teigė Austrijos susisiekimo ministras Norbertas Hoferis.
Vz.lt nurodo, kad tik po „išsamių konsultacijų“ surengimo Taryba galės suformuluoti savo galutinę išvadą, ar tęsti laiko sezoninį kaitaliojimą visos ES mastu, o jeigu netęsti, nuo kada nutraukti šią praktiką.
Konsultacijoms duotas laikas iki 2021 m. pavasario. Tai reiškia, kad bent jau 2019, 2020 ir 2021 m. laikrodžiai bus sezoniškai sukiojami privalomai visoje ES.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris rugsėjo viduryje pasiūlė paskutinį kartą laikrodžius sukti 2019 metais.
Sprendimo pagrindu tapo internete atlikta apklausa: daugiau nei 80 proc. iš 4,6 mln. respondentų pasisakė už tai, kad laikas nebebūtų keičiamas. Vien Vokietijoje taip mano daugiau nei milijonas žmonių.
Dar praėjusią savaitę skelbta, kad ES šalys reikalauja ilgesnio pasirengimo laikotarpio. Apie tai rašė Vokietijos „Funke“ žiniasklaidos grupės laikraščiai, remdamiesi ES tyrimo ataskaita.
Spalio pabaigoje Austrijos transporto ministras N. Hoferis sakė, kad daug ES šalių turi abejonių dėl laiko kaitaliojimo atsisakymo tvarkaraščio. Tuo tarpu kad pokyčiai įvyktų 2021-aisiais, vyrauja platus pritarimas. Ataskaitoje ES valstybės, be to, reikalauja „koordinavimo proceso“ visoje Europoje, kad būtų lengviau priimti sprendimą. Taip norima išvengti ir „margumyno“ su skirtingomis laiko zonomis. Daug ES šalių dar nesutaria, kokia laiko zona ateityje turėtų galioti.
Žurnalas „Politico“ pastaruoju metu rašė, kad Portugalija, Graikija ir Didžioji Britanija laikrodžių sukiojimo iš viso nenori atsisakyti. Europos Komisija siūlė nuo kitų metų nebesukioti laikrodžių. Vietoj to valstybės turėtų pasirinkti, ar ateityje norėtų gyventi žiemos, ar vasaros laiku. Komisija atitinkamą pasiūlymą pateikė po to, kai per apklausą internete daugiau kaip 80 proc. balsavusiųjų pasisakė už laiko sukiojimo atsisakymą.
ES šalys ir Europos Parlamentas turi balsų dauguma pritarti, kad Komisijos pasiūlymai galėtų būti įgyvendinti.