„Noriu pasidalinti džiugia ir svarbia žinia, kad tarp Leipalingyje surastų palaikų yra žymaus Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Šiandien tai galime patvirtinti šimtu procentų“, – pirmadienį žurnalistams teigė LGGRTC vadovas.
Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse surengtos spaudos konferencijos metu A. Bubnys įteikė specialisto išvadą J. Vitkaus-Kazimieraičio vaikaičiui, Vilniaus universiteto kapelionui Gintarui Vitkui. Jis neslėpė džiugesio ir dėkojo tyrėjams už jų darbus.
„Didelis džiaugsmas ir dėkingumas mūsų širdyje“, – dėkojo G. Vitkus.
Klausiamas, ar jau planuiojamos valstybinės partizano J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų laidotuvės, A. Bubnys tikino, kad tai reikės derinti su partizano giminaičiais. Visgi, apie tai kalbėti, anot jo, dar anksti.
„Reikėtų derinti su giminaičiais šitą dalyką ir tik suderinus su jais jau galima galvoti apie iškilmingą laidojimo ceremoniją“, – nurodė LGGRTC direktorius.
Esminis lūžis palaikų paieškose įvyko prieš metus
Kalbėdamas apie tyrėjų darbus, LGGRTC Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas Rimantas Zagreckas atkreipė dėmesį, jog J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų paieškos truko ne vienerius metus – tačiau nesėkmingai. Visgi, akcentavo jis, esminis proveržis įvyko po to, kai LGGRTC sukūrė specialų paieškų skyrių.
„Kazimieraičio palaikų ieškota Merkinėje, ieškota ir tame pačiame Liepalingyje. Kai galvoju, kodėl tada nepavyko, o pavyko dabar – man tokia mintis, kad tiesiog praeitų metų gruodžio mėnesį Genocido tyrimų centre įsteigtas specialus paieškų skyrius ir šie darbai tapo sistemiški“, – teigė R. Zagreckas.
„Per metus istorija apsisuko tokiu būdu, kad šitie palaikai buvo rasti“, – pridūrė jis.
Jis pastebėjo, kad vykdant tyrimus 1991 m. buvo atrasti 33 asmenų palaikai – jie perlaidoti Leipalingio kapinėse. 2018 m. rasti dar 4 žmonių palaikai, pernai – dar vieno. Viso identifikuota 19 asmenų. Tyrėjai viliasi, kad šalia J. Vitkaus-Kazimieraičio rasti dviejų žmonių palaikai taip pat bus identifikuoti.
Tyrimuose dalyvavęs archeologas Linas Kvizikevičius pasidalijo paieškų užkulisiais. Nors pats įsitraukė į tyrinėjimus vos prieš porą metų, jis teigė, kad J. Vitkaus-Kazimieraičio paieškos prasidėjo dar 1991 m., kai partizano palaikų ieškojo jo giminaičiai.
Anot mokslininko, nutarus iš naujo patikrinti kasinėtas vietas, tyrėjai rėmėsi 1991 m. informacija, buvo atlikti georadaro tyrimai, tikrintos įvairios anomalijos, duobės.
„Disponuodami labai lakoniška informacija, praktiškai 1991 m. preliminariu, vadinkime, netiksliu planu, teko iš naujo patikrinti vietas, kur 1991 m. vyko kasinėjimai. Praktiškai pataikėme į visas vietas. Surinkome papildomai žmonių pavienius kaulelius ir tada nuosekliai priėjome prie stribyno – Dzūkų g. 15 kiemų patikros“, – pasakojo archeologas.
Jis pabrėžė, kad atrasti palaikų vietą padėjo ir vietos darbininko liudijimas – jis prisiminė, kad kasant tranšėją buvo aptikti asmens palaikai.
„Įvertinę tą verbalinę informaciją ir ankstesnę informaciją, kad Kazimieraičio palaikai turi būti užkasti lygiai priešais langelį daboklės, mes atlikome tam tikrus invazinius tyrimus ir aptikome. O paskui jau liko patikrinti visą teritoriją“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad šalia palaikų buvo atrasti kai kurie asmeniniai partizano daiktai, kuriuos mokslininkai žada perduoti giminaičiams.
Palaikų tyrimai vis dar tęsiasi
Vilniaus universiteto antropologė Justina Kozakaitė pranešė, jog archeologai pristatė palaikus į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą šių metų spalį. Anot jos, J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikai buvo itin fragmentiški. Visgi, antropologinių tyrimų metu nustatyti pakitimai skelete leido patvirtinti tam tikrą informaciją apie partizano sveikatos būklę.
„Tuo metu buvo išlikusi tik dešinė kūno pusė, stuburas. Deja, kaukolės teturime tik apatinį žandikaulį ir išlikusį kaktikaulio fragmentą. Jau tada buvo nustatyta, kad palaikai priklauso vyriškos lyties asmeniui, kuriam mirties metu galėjo būti virš 40 metų“, – aiškino ekspertė.
Visgi J. Kozakaitė atkreipė dėmesį, kad mokslininkų darbas dar nebaigtas – šiuo metu tęsiasi intensyvūs tyrimai, bandant išsiaiškinti mirties aplinkybes. Galutiniai rezultatai, jos teigimu, turėtų būti paskelbti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
„Palaikai yra fragmentiški (...). Linas Kizikevičius visai neseniai pristatė dalį pavienių kaulų, kurie, tikėtina, gali priklausyti Juozui Vitkui. Šiuo metu tas tyrimas ir vyksta – bandome atsekti, kurie kaulai gali priklausyti Juozo Vitkaus palaikams“, – vieną iš užsitęsusio tyrimo priežasčių įvardijo J. Kozakaitė.
„Klausimas dėl mirties aplinkybių – liudininkų pasakojimai teigia, kad Juozas Vitkus buvo sužeistas į krūtinės, dubens ir šlaunies sritį. Vėlgi, turėkime omenyje – palaikai yra labai fragmentiški, todėl, kai teiksime galutinę ataskaitą, mes, tyrėjai, turime būti tikrai įsitikinę, jog turime būtent tuos sužeidimus“, – nurodė ji ir akcentavo, kad net ir fragmentiškuose palaikuose jau yra nustatyta požymių, liudijančių apie mirtinus partizano sužeidimus.
Nustatant tapatybę buvo atlikti 4 DNR tyrimai
Valstybinės teismo medicinos tarnybos vyriausioji ekspertė Jūratė Jankauskienė teigė, jog tiriant palaikus ir bandant nustatyti jų tapatybę, buvo atlikti 4 DNR tyrimai. Pirmieji trys buvo atlikti imant mėginius iš gauto šlaunikaulio. Anot jos, pirmųjų tyrimų rezultatai nepaneigė mokslininkų versijų, tačiau neleido ir galutinai jų patvirtinti. Todėl papildomam tyrimui archeologai perdavė blauzdikaulį.
„Pirminiai duomenys buvo tokie, kad buvo gautas dalinis DNR profilis – jis nepaneigė tos iškeltos versijos, kad tai yra Liudo ir Rimgaudo biologinio tėvo palaikai. Bet kad duoti garantuotą išvadą, būtina gauti pilną DNR profilį. Todėl tyrimas buvo kartojimas – tris kartus buvo kartojama iš to paties šlaunikaulio, bet rezultatai buvo tie patys – jie neleido gauti pilno DNR profilio, kad pilnai patvirtinti šią versiją“, – tyrimų eiga dalijosi ekspertė.
„2018 metais mes buvome gavę Vitkaus sūnų Rimgaudo ir Liudo seiles ir dabar buvo pristačius palaikų kaulą buvo atliekamas identifikacinis tyrimas ir gauta išvada, kad tai yra Liudo ir Rimgaudo Vitkų biologinis tėvas su 99,12 procentų išvada“, – konstatavo J. Jankauskienė.
ELTA primena, kad minint Lietuvos kariuomenės dieną krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, jog Druskininkų savivaldybėje galimai rasti Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) suskubo tikslinti informaciją. Jų teigimu, tuo metu nepakako duomenų patvirtinti, kad rasti palaikai yra būtent Juozo Vitkaus-Kazimieraičio.