Ketvirtadienį prezidentas susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene ir senjorus vienijančių asociacijų atstovais.
Ministrė M. Navickienė teigė, kad Vyriausybės prioritetas jau nuo pat pradžių buvo mažinti pagyvenusių asmenų skurdą ir skurdo rizikoje tikrai gyvena per didelis kiekis pagyvenusių asmenų.
„Būtent todėl ir siekiame didinti pensijų indeksavimą, spartinti jį labiau, negu numatyta dabartiniuose teisės aktuose.
Pensijų keitimo modelis buvo pristatytas šiandien respublikos prezidentui bei pagyvenusių asmenų atstovams. Diskutavome apie tai, kaip atrodys pats modelis. Akcentavau tai, kad pensijos bus keliamos dviem kryptimis. Viena pensijų dalis bus nukreipta į spartesnį indeksavimą t. y. gerinimą ryšio tarp sumokėtų įmokų ir išmokų.“
Pasak jos, pensijos kils tiems žmonėms, kurie mokėjo daugiau įmokų sparčiau, taip pat bus didinama ir mažiausias pensijas gaunančiųjų žmonių pensijos.
„Ją didinant banzinės pensijos dydį ir tuo būdu darydami abu dalykus, t. y., ir spartindami indeksavimą, ir didindami bazinę pensiją, galėsime pasiekti geriausią įtaką skurdo rizikos rodikliams“, – tikino M. Navickienė.
Jos teigimu, iki 2022 m. pab. tikimasi, kad pavyktų skurdo lygį sumažinti iki 25 proc.
„Taip pat norėčiau akcentuoti, kad pensijų didinimas ir pensijų modelis, kurį pristatysime rudenį, nėra vienintelė priemonė, kurią Vyriausybė nukreipia būtent į pagyvenusių asmenų gyvenimo kokybės gerinimą. Jau dabar yra vienišo asmens išmoka, kuri lapkričio mėnesį pasieks pirmuosius gavėjus. Nuo sausio mėnesio šita išmoka didės ir pasieks beveik pusę milijono gyventojų.
Jeigu mes sudėtume rezultatus, kuriuos tikime pasiekti su nauju pensijų modeliu, t. y. spartesniu indeksavimu, taip pat su vienišo asmens išmoka, kuriai 2022 m. skirsime 126 mln. eurų ir antrosios pakopos fondų rezultatus, mes 2024 m. pasieksime 51,6 pakeičiamumo normą t. y. santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tikrai tikimės, kad šios priemonės ir ekonominė situacija šias priemones leidžia įgyvendinti tam, kad pasiektume geresnės pagyvenusių asmenų gyvenimo kokybės ir galimybių leisti sau gyventi oriai ir turėti sudarytas tinkamas sąlygas“, – sakė ministrė.
Prezidento patarėja: tai svarbus gerovės Lietuvos klausimas
Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė komentavo, kad su prezidentu buvo aptartas labai svarbus gerovės Lietuvos klausimas.
„Tai yra mūsų senjorų gerovė. 2020 m. ir 2021 m., kaip žinote, galiojo prezidento inicijuotas įstatymas dėl papildomo pensijų augimo. Dar 2019 m. prezidentas inicijavo šį įstatymą, siekdamas paspartinti senjorų gerovę, nes iš tiesų tų metų rodikliai ir dabartiniai skurdo rizikos rodikliai rodo, kad pensininkų padėtis nėra gerėjanti taip, kaip turėtų būti.
Šitoje vietoje valstybė turi susitelkti ir tam tikrą laikotarpį pensijas didinti sparčiau, kad išliptų iš skurdo rizikos. Prezidentas pozityviai vertina Vyriausybės pasiruošimą tęsti ir toliau šitą spartesnį pensijų indeksavimo kursą ir nuo 2022 m.“
Pasak jos, susitikimo metu buvo aptartas ir suprojektuotas spartesnio pensijų indeksavimo modelis nuo 2022 m., kurį pristatė ministrė M. Navickienė. Taip pat buvo išgirstos detalės ir tam tikri pasiūlymai iš senjorų atstovų.
„Norisi priminti, kad prezidentas kelia tikslą, kad 2024 m. nei vienas šalyje pensininkas nepatirtų absoliutaus skurdo. Šiai dienai, pagal oficialius duomenis, mes turime tokių senjorų apie 40 tūkstančių. Tai yra beveik visas Marijampolės miestas.
Antrasis tikslas, kad pensijos, iš tikrųjų, būtų orios arba, kitaip tariant, adekvačios ir jos pasiektų bent 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje ir tokiu būdu priartėtume prie europinių standartų, kada ta vidutinė pensijų pakeitimo norma yra apie 60 proc. Lietuvoje šiandien ji yra išties per maža“, – konstatavo I. Segalovičienė.
Gyrė Nausėdą ir Navickienę
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė pasidžiaugė prezidento dėmesiu jų problemoms.
„Aš pergyvenau labai daug prezidentų, bet nei vienam nerūpėjo, kaip mes gyvename. Kaip ir nusavino mūsų pensijas, ir sakė, kad jos bus grąžintos po pusės metų, o išbuvo aštuonerius metus. Šiandien labai dalykiškai pasikalbėjome su Jo Ekscelencija gerbiamu prezidentu, ir tai yra vienintelis prezidentas, kuris pasidomėjo mumis ne tik šiandien, bet jau trečią kartą mus priėmė, ir paklausė: „kaip jūs gyvenate? Ar jūs turite valgyti? Pakalbėkime visi kartu, ką galima dar geriau padaryti“, - buvo sužavėta G. Makarevičienė.
Pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė pasidžiaugė išgirdusi, kad jie nebus palikti likimo valiai.
„Šiandieną gerbiama ministrė mums pristatė visus savo planus ir ketinimus. (…) Džiaugiamės, kad pagaliau atsibudo ir mūsų Vyriausybė, ir stengiasi mums padėti. Mes jau ne kartą buvome susitikę su ministre, ir ji viską tinkamai paaiškina – ir dėl koronaviruso, dėl tų pasų gavimo, kaip ir kur galima gauti, tai ir aš galiu savo žmonėms paaiškinti“, - kalbėjo G. Makarevičienė.
Pagyvenusių žmonių atstovė teigė, kad sunkiausia šia prasme yra rajonuose, kada „nėra pašto, kada panaikino bankai bankomatus“.
„Reikia, kad sprendimai būtų ne kabinetiniai“, - teigė G. Makarevičienė.
Mato ir problemų
Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos prezidento pavaduotojas Evaldas Židonis kalbėjo, kad pensininkai ne vienodai vertina Vyriausybės sprendimus.
„Turbūt dauguma žiūri į tą spartesnį mažųjų pensijų kėlimą teigiamai, bet sako, kad reikia nepamiršti ir kitų, didinti kitas pensijas. Mes startavome nuo labai mažo pensijų lygio. Jis auga tikrai ne taip kaip ES rodikliai rodo. (…)
Jeigu žiūrėsime į dabartinį pensijų pakėlimą, indeksavimą, tai kartais jis ima atrodyti tarsi pašalpos ir pensijos ribos ištrinimas. Vis dėlto tai nėra tapatūs dalykai. Reikėtų skatinti pensijas užsidirbti. O šitas pakeitimas, kai bazinė pensija nepriklausys nuo stažo, jis trina šitą dalyką, ir turbūt nemotyvuoja ilgiau dirbti ir visą laiką ieškoti darbo“, - komentavo E. Židonis.
Jis taip pat pastebėjo, kad pensijos visą laiką „plokštėja“.
„Tai yra buvusi vidutinė pensija priartėja prie mažos, skurdžios pensijos. Tai gi kai kam atrodo, kad tie pakeitimai yra skaudžių skurdo rodiklių, kurie bado akis, papudravimas. Esmė būtų įliejimas tų finansų, kuriuos dabartinė ekonomika mums leidžia padaryti“, - sakė E. Židonis.
Jis teigiamai įvertino sprendimą dėl vienišų asmenų pensijų.
„Bet šiais metais vis dėlto 15 milijonų – pusmečiui, bet labai jau menkai daliai tenka ta 28 eurų parama, ir ji yra irgi gerokai per menka“, - teigė E. Židonis.
Pasak pagyvenusių žmonių atstovų, taip pat per susitikimą buvo kalbama apie dalykus, kurie ypač svarbūs specialiųjų poreikių turintiems pensininkams.
„Jeigu yra pensininkų pora, ir vienam jų yra reikalinga speciali globa ir priežiūra, tai šita parama, kuri yra dabar gaunama, - 70 eurų mėnesiui, na tai pasikvieskime kokį nors kineziterapeutą arba masažistą, tai apmokėsime tik du vizitus visam mėnesiui. O juk dar reikalingi vaistai, įvairūs įrengimai, kad žmogus galėtų gyventi padoriai“, - sakė E. Židonis.