VAT duomenų nesuteikė
Vis dėlto pirmadienį DELFI TV laidoje „Iš esmės“ Vadovybės apsaugos tarnybos atstovė Lina Sokol, atsakydama į klausimą, kodėl žurnalistams nesuteikiama prašoma informacija, motyvavo tuo, kad žurnalistai netinkamai kreipėsi. Esą jie savo paklausimus siuntė ne oficialiu ir elektroniniu parašu pasirašytu raštu.
Taigi, išklausęs jos patarimų T. Janonis pirmadienį po pietų nusiuntė oficialų kreipimąsi. Tačiau ir tai nepadėjo. Penktadienį tarnybos direktorius atsiuntė raštą su neigiamu atsakymu: informacija suteikiama nebus.
„Delfi“ viešina pilną Vadovybės apsaugos tarnybos vadovo R. Mockevičiaus atsakymą: „2024 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) gavo Jūsų prašymą dėl duomenų teikimo. Prašymas buvo išnagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos asmens duomenų tvarkymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-622 „Dėl Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos asmens duomenų tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo“1, 30 punktu, 2024 m. lapkričio 7 d. buvo atliktas prašymo pateikti asmens duomenis pagrįstumo vertinimo / asmens duomenų apsaugos ir teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę suderinimo testas Nr. ADA-5. Tarnyba, įvertinusi visas aplinkybes, nusprendė Jūsų prašymo netenkinti dėl žemiau išvardintų priežasčių.
Jūsų teisė gauti informaciją žurnalistikos tikslais nustatyta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, tačiau atkreipiame Jūsų dėmesį, kad ji nėra absoliuti (Visuomenės
informavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis) ir gali būti ribojama siekiant užkirsti kelią teisės
pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir kitais tikslais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Tarnyba yra nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija, kuri „užtikrina saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, vykdo teroro aktų ir smurtinių išpuolių prieš saugomus asmenis ir saugomus objektus prevenciją“. Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra valstybinės reikšmės uždavinys. Šis uždavinys apibrėžia Tarnybos kompetenciją Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje.
Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnis numato, kad Tarnybos uždaviniai yra užtikrinti saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, o įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu, kai Tarnyba yra sudedamoji ginkluotųjų pajėgų dalis, ginti valstybę ir įgyvendinti kitus įstatymų jai pavestus uždavinius.
Tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka Įstatymo 13 straipsnyje numatytas funkcijas, tarp jų – specialaus režimo saugomuose objektuose nustatymas ir užtikrinimas (Įstatymo 13 straipsnio 5 punktas). Specialus režimas užtikrinamas nustatant saugomuose objektuose leidimų sistemą, naudojant prevencines organizacines ir technines priemones, skirtas saugomiems objektams apsaugoti nuo neteisėtų veikų (Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktai). Tarnybai pavestų uždavinių įgyvendinimui yra reikšminga taikomų prevencinių priemonių visuma ir šių priemonių efektyvus įgyvendinimas tiek prieš saugomus asmenis, tiek prieš saugomus objektus tam, kad būtų maksimaliai sumažintos visos galimos rizikos, grėsmės ir (ar) pažeidžiamumai.
Pažymėtina, kad prašomi pateikti duomenys tvarkomi Tarnybos saugomų objektų praėjimo kontrolės informacinės sistemos priemonėmis (toliau – SOPKIS) (Tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. V-474 „Dėl Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos saugomų objektų praėjimo kontrolės informacinės sistemos nuostatų ir saugos dokumentų patvirtinimo“). SOPKIS yra neatsiejama leidimų sistemos dalis, kuriai taikomi griežti kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos reikalavimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – VIIVĮ) 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Tarnyba, kaip SOPKIS valdytoja, turi teisę ir pareigą rengti ir priimti informacinės sistemos nuostatus ir kitus teisės aktus, susijusius su informacinės sistemos veikimu ir taikomais kibernetinio saugumo reikalavimais. Kaip informacinės sistemos duomenų valdyta, Tarnyba užtikrina tinkamą asmens duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimą ir atsako už šių reikalavimų pažeidimus.
SOPKIS tikslas, vadovaujantis SOPKIS nuostatų2 3 punktu, – yra automatizuotos leidimų sistemos pagalba, vykdant neteisėtų veikų prevenciją, kontroliuoti asmenų patekimą į Tarnybos saugomus objektus, įgyvendinant Tarnybos uždavinį – užtikrinti saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą. Viena iš SOPKIS funkcijų – vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją (SOPKIS nuostatų 5.7 papunktis). Taigi, SOPKIS duomenys yra tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, nacionalinio saugumo tikslais. Vadovaujantis SOPKIS nuostatų 14.2 papunkčiu, asmens duomenis įgaliotiems tvarkyti asmenims yra taikoma konfidencialumo prievolė.
SOPKIS duomenų teikimas įtvirtinamas SOPKIS nuostatų V skyriuje „SOPKIS duomenų teikimas ir naudojimas“. Vadovaujantis SOPKIS nuostatų 27 punktu, SOPKIS duomenys, įskaitant asmens duomenis, „nėra skelbiami viešai“. Taip yra įtvirtintas šių duomenų neviešas pobūdis. Taigi, šie duomenys nepatenka į viešosios informacijos sąvoką (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 77 dalis: „viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, ...“), dėl to SOPKIS duomenys yra neviešo pobūdžio informacija, kuri neturėtų būti atskleidžiama visai visuomenei, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai informacija teikiama pagal kompetentingų institucijų prašymus vykdant teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.
Kadangi SOPKIS asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, nacionalinio saugumo tikslais, jų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas (toliau Teisėsaugos įstatymas). Teisėsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir netvarkomi su šiais tikslais nesuderinamu būdu. Pažymėtina, kad Teisėsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad kompetentingų institucijų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais renkami asmens duomenys negali būti tvarkomi kitais tikslais, nebent taip juos tvarkyti yra leidžiama pagal Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktus. Tam pačiam arba kitam duomenų valdytojui tvarkyti asmens duomenis kitais šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais negu tikslas, kuriuo asmens duomenys renkami, leidžiama, jeigu vadovaujantis Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktais duomenų valdytojui leidžiama tvarkyti tuos asmens duomenis tokiu tikslu ir duomenų tvarkymas tokiu tikslu yra būtinas ir proporcingas (Teisėsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Atlikus asmens duomenų apsaugos ir teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę suderinimo testą, buvo nustatyta, kad netenkinamas duomenų tvarkymo būtinumo reikalavimas. Tarnybos pareiga užtikrinti saugomų asmenų bei saugomų objektų saugumą naudojant įvairias technines bei organizacines priemones bei tvarkant informaciją nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais yra aukštesnė nei visuomenės teisė žinoti SOPKIS tvarkomą informaciją, kurios atskleidimas gali daryti įtakos saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų saugumui. Be to, duomenų tvarkymo būtinumo reikalavimas netenkinamas ir dėl to, kad šiuo metu vyksta kompetentingų institucijų inicijuoti tyrimai Jūsų rašte minimų asmenų atžvilgiu. Tarnyba, esant poreikiui, pateiks visus turimus SOPKIS duomenis atsakingiems kompetentingų institucijų darbuotojams, kurie, atliktus tyrimą, paviešins visuomenei būtiną žinoti informaciją. Jūsų prašomų SOPKIS duomenų paviešinimas gali daryti įtaką vykstančiam tyrimui.
Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Žurnalistų etikos inspekcija mano, kad žurnalistai šią informaciją turėtų gauti
„Delfi“ pirmą kartą su klausimais į Vadovybės apsaugos tarnybą kreipėsi dar spalio 25 d. Tuomet buvo klausta, ar Seime 2020-2024 m. lankėsi I. Trinkūnaitė, V. Germanas ir Alfonsas Ambrazas. Jei taip, kada ir kiek kartų. O jei lankėsi, kurie Seimo nariai jiems buvo išdavę leidimus.
Tačiau tarnyba atsisakė suteikti tokią informaciją. „Atsakydami į Jūsų užklausą informuojame, kad Jūsų minimi duomenys sudaro ne viešo pobūdžio informaciją ir tretiesiems asmenims neteikiami, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai informacija teikiama pagal kompetentingų institucijų prašymus vykdant teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais“, – spalio 25 d. tokį atsakymą gavo „Delfi“.
Informacijos, ar Seime lankėsi minėti asmenys, iki šiol negavo ir kitų redakcijų žurnalistai.
„Vienas dalykas, mes tikrai vertiname prašymus, kurie tinkamai užpildyti ir tas tinkamumas yra, kai prašymas yra pasirašytas elektroniniu parašu, pateikiamas oficialiai, nes tarnyba, užtikrindama saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, vertina ir užsienio patirtis, kai su saugomais asmenimis, susijusiems kitiems diplomatams yra skambinama apsimetant kitais asmenimis. Iš esmės siekiant apsisaugoti nuo tokių atvejų, mes vertiname tuos prašymus, kurie pateikti tinkamai užpildyti“, – pabrėžė L. Sokol.
Tačiau net ir pateikus oficialų raštą buvo gautas tas pats neigiamas atsakymas.
Tuo metu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra išaiškinusi, kad žurnalistai gali gauti šią informaciją.
„Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuomone, paklausime nurodyta (prašyta pateikti) informacija neabejotinai yra viešojo intereso klausimas, tenkinantis teisėtą ir pagrįsta visuomenės interesą žinoti, todėl turėtų būti teikiama žiniasklaidai. Manytina, jog susiklosčiusių aplinkybių kontekste (atliekant didelį rezonansą visuomenėje sukėlusį ikiteisminį tyrimą), turite teisę prašyti ir gauti informaciją apie paklausime nurodytų asmenų lankymąsi Lietuvos Respublikos Seime. Tokio pobūdžio informacija galėtų prisidėti prie visuotinai svarbios diskusijos viešojo intereso klausimu“, – „Delfi“ teigė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėja Žydra Klevinskaitė.
Seimo vadovai nemato priežasčių, kodėl žurnalistams informacija negalėtų būti suteikta
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen portalui 15min teigė nematanti priežasčių, kodėl žiniasklaidai negalėtų būti suteikta ši informacija.
Lygiai tokios pačios pozicijos „Delfi“ laidoje „Iš esmės“ laikėsi ir konservatorius, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Paklaustas, kaip vertina šią situaciją, ar žurnalistams reikėtų suteikti informacija apie asmenis, kurie lankėsi Seime, ir kas juos pakvietė, Seimo vicepirmininkas J. Razma prisipažino esą nustebęs dėl susiklosčiusios padėties.
„Aš buvau kiek nustebęs, kai sužinojau, kad žurnalistai negali gauti tokios informacijos, pas ką lankėsi minėti piliečiai. Bet dabar kaip suprantu iš tarnybos atsakymo, čia gal esama tik tam tikro nesusikalbėjimo ir tarnybos nevisiškai korektiško atsakymo, atsisakant pateikti tą informaciją, jei trūko tik to kvalifikuoto elektroninio parašo, tai manau, kad žurnalistai tai būtų labai greitai išsprendę. Neatmetu, kad mes artimiausiame neformaliame valdybos pasitarime taip pat aptarsime tą situaciją, kad tokie dalykai būtų sprendžiami kažkaip greičiau, paprasčiau, nes Seimas yra vieša institucija, Seimo nariai yra vieši asmenys, tai kokios čia gali būti paslaptys, kas pas juos lankosi.
Suprantu, kad gali būti galbūt išskirtinių atvejų, kai reikia suteikti teisę Seimo nariui ypatingais atvejais ir užslaptinti tą lankytoją, jei tarkime tai būtų kažkas panašaus kaip įstatyme numatytas pranešėjas, kurio tapatybė yra saugoma. Bet tai tokie jau labai išskirtiniai atvejai. Šiuo atveju aš nematau jokio pagrindo slėpti, pas ką lankėsi Trinkūnaitė, Germanas. Tuo labiau, kad tas slėpimas sukuria papildomas problemas ir, aišku, pirmiausia, mūsų frakcijai, nes dabar visiems įspūdis, kad tikriausiai konservatoriai kažką slepia“, – savo poziciją dėstė J. Razma.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, laidoje „Iš esmės“ vertindamas situaciją, pasidžiaugė tuo, kad išgirdo pagrindinę frazę, kurią pasakė J. Razma, kad bent jau jis kaip politikas nemato problemos, kad tie duomenys būtų vieši.
„Man tai buvo labai svarbi nuostata, nes tada suprantame, kad politikai neturi ko slėpti. Bet aišku, pažadas Seimo valdybos posėdyje kad ir neformaliame tai aptarti tai yra minimumas, ką reikia padaryti politikams, nes man atrodo čia labai svarbus elementas yra. Ne Vadovybės apsaugos tarnybos turėtų būti didžioji problema, o paties Seimo, nes Seimas kaip institucija ir turėtų būti atvira ir jie atviri dažniausiai, o štai, kad Seimas pats neturi duomenų, kokie Seimo nariai kada su kuo susitikinėja, tai čia man atrodo, kad yra šiokia tokia problema.
Nes neturėtų žurnalisto siuntinėti Seimas į Vadovybės apsaugos tarnybą, ši – į Seimą ar dar kažkur. Šitas biurokratizmas ir sukelia pagrindinę problemą Lietuvoje, tai yra nepasitikėjimą valdžios institucijomis, ne tik pačių žurnalistų, bet ir visuomenės. Nes Jurgis Razma teisingai įvardino, kam dabar labiausiai gali pakenkti tų duomenų neteikimas kuriam laikui, be jokios abejonės, kad valdantiesiems, nes ką žmonėms galvoti, jei net duomenų negalima sužinoti, kas su kuo susitiko, kažką slepia, reiškia, blogai.
Ir antras momentas, kuris yra labai svarbus, ir teisiškai reikia labai aiškiai kalbėti – Lietuvoje institucijų veikla iš principo yra vieša, o duomenys, kurie yra slapti, apibrėžti labai griežtai įstatymuose. Terminas „neviešo pobūdžio informacija“ man atrodo yra ne visai teisingas šiandien vartoti, nes ką reiškia neviešo pobūdžio, tai nenorime viešinti ar kaip yra. Ir aš būčiau linkęs galvoti, kad jei Vadovybės apsaugos tarnyba pati negali teikti kokių nors duomenų, tai Seimui tikrai gali pateikti ir Seimas turėtų paviešinti“, – kalbėjo D. Radzevičius.