Studijas užsienyje pasirinkusi Eglė sako, kad palikti Lietuvą ir keliauti į nepažįstamą šalį buvo neramu, tačiau noras mokytis užsienyje ir platesnės galimybės buvo stipresnės už baimę. Šalyje, kur ne tiek daug žmonių kalba angliškai, Eglė studijavo verslo vadybą. Jauna moteris neslepia, kad tuomet dar negalvojo, kad gyvenimą susies su Olandija.
Dabar kasdienis Eglės darbas – organizuoti krovinių plukdymą į Angliją, tad ji atvirauja, kad vis dar daugiau kalba anglų kalba, nei olandų. Tiesa, net ir toli nuo Lietuvos Eglė kone kasdien bendrauja su lietuviais – jai tenka dirbti su „Gardenia Seaways“ ir „Tulipa Seways“ laivais, kurie plaukioja su Lietuvos vėliava, o pagrindiniai darbuotojai juose yra iš Lietuvos.
Su krova dirbanti moteris puikiai žino apie laivus.
„Vienas keltas turi 16 reisų per savaitę. Dažiausi kroviniai – konteineriai, priekabos, sunkvežimiai. Dirbame ir su negabaritiniais, tokiais, kaip vėjo jėgainės kroviniais, pramoniniais kroviniais, mediena, popieriumi, plienu, – aprodydama „Tulipa Seways“ keltą pasakoja lietuvė. – Dirbu su pramoninių krovinių eksportu į Angliją. Danijos kompanija įkurta prieš 125 metus. Kompanija perveža krovinius ir keleivius Baltijos bei Šiaurės jūrų keliais. Šiais metais įsigijome ir Turkijos krovinių gabenimo kompaniją, išsiplėtėme Viduržemio jūroje“.
Į DFDS kompaniją Eglė pateko dar studijų metais. Atlikusi praktiką Klaipėdoje, likti Lietuvoje ji nepanoro. Net gavusi galimybę padirbėti Italijoje Eglė nesusiviliojo ten pasilikti.
„Dabar dirbu su olandiška darbo sutartimi. Kompanija labai palaiko tuos, kurie nori mokytis, skatina ir net apmoka mokslus. Pasinaudojau suteikta galimybe mokytis olandų kalbos, tik dar gerai nekalbu, nors suprantu. Gal daugiau nedrįstu kalbėti olandiškai, kol tobulai šios kalbos nemoku. Toks jau mano būdas, noriu, kad viskas būtų tobula“, – šypsosi emigraciją pasirinkusi Eglė.
Apie 20 šalių vienijančioje kompanijoje, kurioje dirba virš 8 tūkstančių darbuotojų, Eglė sako jaučiasi tikrai puikiai ir mėgaujasi galimybe tobulėti. Tik pasiilgsta artimųjų, tad per atostogas visuomet aplanko Lietuvą. Nors Olandijoje pažįsta keletą lietuvių, jauna moteris sako, kad per šventes ji bene labiausiai jaučia, kad tai kitokia šalis, nei Lietuva.
„Olandijoje nėra Šv. Kūčių ir Kalėdų. Čia labiau švenčiama gruodžio 5 diena, kai pas vaikus atvyksta Santa Klausas iš Ispanijos. Suaugusieji čia neturi tradicijos, kaip Lietuvoje, susėti prie bendro stalo, kaip Lieutuvoje. Šv. Velykos čia taip pat nėra tokia šeimos šventė, kaip Lietuvoje“, – atvirauja Eglė.
Jauna moteris nusijuokia, kad dar labai pasiilgsta olandus stebinančios „keistos sriubos“ – šaltibarščių, tačiau Olandijoje yra nemažai iš Lenkijos atvykusių emigrantų, kurie atidarė savo parduotuves, tad produktų šaltibarščiams rasti nesunku.
Kalbėdama apie kasdienybę Eglę sako, kad Olandija jai patinka dėl žmonių laisvumo. Jie keliauja, daug kuo domisi ir tiesiog mėgaujasi gyvenimu, būtent to dar trūksta lietuviams.