Parlamento mažuma mano, kad toks diskusijų formatas gali būti itin produktyvus, mat, anot jų, Liberalų lyderė jau anksčiau sėkmingai derino politikų pozicijas derinant tiesioginių mero rinkimų klausimą.
„Gavome kvietimą, pati pirmininkė man asmeniškai skambino. Pažadėjau dalyvauti“, – Eltai sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Mes tokį formatą turėjome, kai kalbėjomės apie tiesioginius merų rinkimus. Tada mes tikrai radome kompromisą. Jeigu supranti problemą ir nori ją išspręsti, tai kalbėtis reikia nežiūrint, ar tu pozicija, ar opozicija. Galima ieškoti tų sprendimų“, – pažymėjo ji.
„Valstietei“ antrino ir Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė, taip pat sulaukusi asmeninio V. Čmilytės-Nielsen skambučio.
„Aš tikrai tikiuosi, kad mums pavyks susitarti. Kažkada Seimo pirmininkė ėmėsi lyderystės dėl Vietos savivaldos įstatymo ir iš tikrųjų (...) tą procesą labai sėkmingai sumoderavo. Tikiuosi, kad ta sėkminga istorija pasikartos, nes manau, kad visos partijos ir visi Seimo nariai supranta, kad ta problema su čekučiais savivaldoje yra reali“, – Eltai nurodė Seimo narė.
Darbo frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas taip pat patikino, kad pokalbyje su Seimo vadove dalyvaus. Anot politiko, opozicija laikosi vieningos pozicijos, kad savivaldoje išryškėjusią piktnaudžiavimo problemą spręsti yra būtina.
„Gavome kvietimą, planuojame dalyvauti, nes kalbama apie įstatymą, kuris reglamentuotų tų pačių kanceliarinių pinigų panaudojimą. Tai nėra kalba apie išankstinius rinkimus – apie ką norėjo kalbėti Landsbergis. Tai techninis susitikimas. Kadangi tiek mes, tiek, kaip suprantu, ir visi kiti pasisakę, kad reikia skaidrinti, tad tikrai dalyvausime“, – aiškino V. Fiodorovas.
„Seimo pirmininkės kvietimas nėra visiškai netikėtas. Ne pirmas kartas, kada Seimo pirmininkė vienu ar kitu klausimu, kas liečia apsisprendimus Seime, kviečiasi opozicines ir visas frakcijas kalbėtis“, – pridūrė jis.
Vertina V. Čmilytės-Nielsen rodomą lyderystę: tai žmogus, galintis telkti
Opozicija į V. Čmilytės-Nielsen kvietimą reaguoja visiškai priešingai nei į konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimus susėsti prie bendro stalo ir aptarti pirmalaikių Seimo rinkimų idėją. Pastarąjį kvietimą mažumos atstovai ignoravo.
Tuo metu Seimo vadovės rodomą lyderystę politikai vertina palankiai – nors dalis jų pripažįsta, kad iniciatyvos derėjo imtis gerokai anksčiau.
„Šiuo atveju ji yra tas žmogus, kuris gali telkti. Tai nėra Gabrielius Landsbergis, kuris sugeba visus suskaldyti ir paskui pakviesti, išvadindamas vagimis ne tik opoziciją, bet ir koalicijos partnerius. Aš tikrai labai viltingai žiūriu ir tikrai džiaugiuosi, kad Seimo pirmininkė „netempia gumos“, – situacijas lygino A. Širinskienė.
„Gabrieliaus atveju tai yra susireikšminimas. Jis įsivaizduoja, kad yra pagrindinis ir geriausias. Suprantu, kad jis gali taip jaustis savo partijoje, bet tikrai ne Seime“, – kolegės mintį tęsė V. Fiodorovas.
„Aš pasigedau būtent Seimo pirmininkės lyderystės, kai visuomenininkas (A. Tapinas – ELTA) pradėjo apie tai kalbėti. Matome, kad teisės aktuose yra spragų. Pasigedome tos lyderystės, nes kiekvienai politinei jėgai kaip ir buvo palikta kapanotis. (...) Geriau vėliau negu niekada“, – aiškino LVŽS frakcijos seniūnė A. Norkienė.
Kaip skelbta anksčiau, tęsiantis skandalui dėl savivaldybių tarybų narių išmokų, Seimo pirmininkė pakvietė parlamentinių frakcijų atstovus aptarti situaciją ir galimus problemos sprendimo būdus. Toks susitikimas planuojamas ketvirtadienį.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręs kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai.
Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų. Todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis pirmadienį Seimo frakcijų vadovams išsiuntė kvietimą susitikti dėl siūlymo rengti pirmalaikius parlamento rinkimus dar šį rugsėjį. Visgi, opozicijai nesutikus dalyvauti, posėdis neįvyko.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl politikė pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kurį pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė perdavė prezidentui.
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei perves beveik 14 tūkst. eurų.
A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.