Visgi, panašu, kad opozicija į diskusijas leistis nelinkusi ir visuotinį šaukimą pasitinka kritiškai. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno Gintauto Palucko nuomone, piliečiai karo tarnybai privalo būti parengti profesionaliai, o kalbėti apie profesionalų šauktinių parengimą yra iliuzija. Siūlymui nepritaria ir demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis. Jo teigimu, dabartinis kariuomenės modelis yra tinkamas ir apie pokyčius svarstyti poreikio nėra.
Kasčiūnas: visuotinis šaukimas atspindėtų saugumo modelio paveikslą
L. Kasčiūno teigimu, atsižvelgiant į aštrėjančią geopolitinę situaciją, visuotinis šaukimas į kariuomenę vaikinams, vos baigusiems mokyklą, galėtų atitikti saugumo modelį.
„Pradėčiau nuo to, kad mūsų geopolitinėje situacijoje, vertinant visą mūsų aplinką, Rytų agresyvumą, situaciją prie Ukrainos, visuotinis šaukimas atspindėtų mūsų visą apimančio saugumo modelio paveikslą“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Visgi NSGK pirmininkas pabrėžia, kad siūlymo įgyvendinimas pareikalautų papildomo pasiruošimo ir ženkliai didesnių išlaidų, todėl parengta vertinimo studija yra tik pagrindas tolesnėms diskusijoms.
„Norint tai pasiekti, reikia labai daug namų darbų. Infrastruktūrai ir papildomai gynybai turėtų būti skiriami didžiuliai pinigai. Traktuočiau idėjas ir studijas, kurios dabar buvo aprašytos, kaip platformą ir pagrindą diskusijai. Reikėtų įvertinti ramiai, oriai, subalansuotai „už“ ir „prieš“. Jei „už“, aš matyčiau visą saugumo modelį apimantį, atitinkantį mūsų geopolitinę situaciją visuotinį šaukimą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Be to, pirmadienį Valstybės gynimo tarnyba (VGT) pritarė planui didinti į privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet pašaukiamų šauktinių skaičių, todėl, L. Kasčiūno teigimu, tai jau yra žingsnis visuotinio šaukimo efekto link.
„Vakar išėjome su idėja padidinti šauktinių skaičių kasmet. Savotiškai be visuotinio šaukimo mes priartėjame prie visuotinio šaukimo efekto“, – teigė NSGK pirmininkas.
Parengtoje visuotinio šaukimo į kariuomenę studijoje numatoma ir privaloma tarnyba moterims. L. Kasčiūno teigimu, nors toks scenarijus įmanomas, kol kas apie tai svarstyti yra anksti.
„Neskubėčiau vertinti moterų šaukimo. Visokie scenarijai galimi, tačiau norint, kad visuotinis šaukimas veiktų, tam turi būti pasirengimas. Kariuomenė turi būti pasirengusi absorbuoti didesnį šauktinių skaičių, turi būti parengta struktūra, daug kitų dalykų, tai aš taip toli kol kas neičiau“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Opozicija poreikio įvesti visuotinį šaukimą nemato
Nors L. Kasčiūno teigimu, parengta studija yra tik pagrindas tolesnėms diskusijoms, opozicija diskutuoti apie plano įgyvendinimą nelinkusi. Socialdemokratas G. Paluckas teigia, kad visuotinis šaukimas neatitiktų profesionalios kariuomenės modelio ir projekto įgyvendinimas tik sudarytų karių rezervą, kurį vėliau reikėtų pakartotinai paruošti tarnybai.
„Aš esu profesionalios kariuomenės šalininkas. Gerai finansuojamos, gerai paruoštos, gerai apginkluotos. (...) Reikia labai aiškiai suvokti, kad karinės grėsmės ar intervencijos atveju ją geriausiai gali atremti profesionali kariuomenė. Paruošti visuotinį tam tikrą rezervą, kai būtų trikdomi žmonių gyvenimai, šeimos planai, visiškai nėra reikalo. Čia skirtingos vizijos, kaip turi būti formuojamas karinis atgrasymo potencialas“, – siūlymus kritikavo G. Paluckas.
Atsižvelgiant į aštrėjančią geopolitinę situaciją, G. Palucko teigimu, vertėtų remtis kolektyvine gynybos sutartimi su NATO, o ne diskutuoti apie visuotinį šaukimą.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuva remiasi kolektyvinės gynybos sutartimi su NATO. Yra numatyti vaidmenys tiek mums, tiek mūsų partneriams, jei kiltų panašaus pobūdžio grėsmės. Lietuvai grėsmių karinei intervencijai šiandien nėra. To nepatvirtino nei žvalgybos institucijos, nei Valstybės saugumo departamentas ir nereikia mums nuolat gyventi kare, ką mums kai kas siūlo antraštėse“, – teigė socialdemokratų LSDP frakcijos seniūnas.
„Įsivaizduoti, kad iki dantų apginkluosim visus šauktinius, yra iliuzija, nes žmonės, atlikę savo tarnybą, bus įtraukti į rezervą ir po to tos žinios turės būti atnaujintos vėl kviečiantis į tarnybą. Visi puikiai supranta ir puse lūpų šneka, kad tai nėra tas pats kas profesionalus karys. Aš nenoriu nieko menkinti ir sakyti, kad vienas profesionalas atitinka dešimt šauktinių, bet iš esmės taip ir yra“, – pridūrė G. Paluckas.
Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studijoje įtrauktą visuotinį šaukimą kritikuoja ir S. Skvernelis. Anot jo, šiuo metu poreikio keisti kariuomenės modelį nėra.
„Dabar tokio poreikio nėra ir tas modelis, kuris šiuo metu taikomas, profesionalios karo tarnybos ir šauktinių tarnybos yra optimalus ir pasiteisinęs. Esant dabartinei situacijai ir finansavimui, aš manau, kad dabartinis modelis yra teisingas“, – kalbėjo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas.
S. Skvernelio nuomone, siekiant įvesti visuotinį šaukimą, kliūtimi taptų tiek finansavimas, tiek ir tinkamos infrastruktūros parengimas.
„Jau dabar pasiekėme dviejų procentų nuo BVP kariuomenės finansavimą. Toliau įsipareigojimai tęsiami, kad būtų finansavimas didinimas. Bet ne finansavime yra esmė, reikalinga suteikti tinkamą ginkluotę ir su ta ginkluote sugebėti apmokyti atitinkamą žmonių skaičių, o tą žmonių skaičių, norint tinkamai apmokyti, išlaikyti, reikia tinkamos infrastruktūros. Reikia eiti nuosekliai, jei atsiranda galimybė didinti šauktinių skaičių, tai tą valstybė ir padaro. Dabar numatytas šauktinių skaičių padidinimas iki 4400, tai, manau, to ir pakaks“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Siūlymų į šauktinių sąrašus įtraukti moteris opozicija taip pat nepalaiko
Projekte nurodoma, jei Seimas 2021 metais būtų priėmęs sprendimą patvirtinti visuotinį šaukimą, į kariuomenę atlikti tarnybos būtų šaukiamos ir merginos, tai įvyktų 2029-aisiais. G. Palucko nuomone, kariuomenė turi būti profesionali, ir tai nėra vieta, kurioje vertėtų spręsti lyčių lygybės klausimus.
„Lygiateisiškumo principui aš iš esmės neprieštarauju, bet norėčiau, kad lygiateisiškumo principas būtų taikomas mokant vienodą atlygį už darbą ir skirstantis darbus šeimos virtuvėje ar prie skalbyklės. Čia lygiateisiškumo norėčiau siekti, nes tai prisideda prie tvaraus visuomenės vystymosi ir meilės savo kraštui, savo visuomenei, kuri sugeba užtikrinti, kad moterys nebūtų išnaudojamos“, – kalbėjo G. Paluckas.
„Kariuomenė yra visiškai kitas dalykas. Konservatoriai turi vienokią viziją, visus į privalomą šaukimą sukviesti, formuoti rezervą, bet, aš manau, kad krašto gynyba turi būti remiama profesionalia kariuomene“, – pridūrė LSDP frakcijos seniūnas.
Siūlymams į šauktinių sąrašus įtraukti moteris nepritaria ir S. Skvernelis. Anot jo, šiuo metu pakanka ir sudarytų sąlygų moterims tarnauti savanoriškai.
„Moterys tai gali daryti ir taip. Tiek būti profesionalios karo tarnybos dalimi, tiek ir sėkmingai tapti šauktinėmis savanorišku pagrindu. Tai, manau, kad irgi šiuo metu to pakanka“, – kalbėjo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas.