Premjerui pateikti aštuoni klausimai, į kuriuos jis kviečiamas atsakyti viešai, artimiausiame Seimo posėdyje.
Opozicija Vyriausybės vadovo klausia, kodėl spalio 3 dieną jis asmeniškai užblokavo susisiekimo ministro Roko Masiulio teiktą iniciatyvą neatlygintinai teikti Registrų centro duomenis žiniasklaidos atstovams.
„Kodėl Jūs ir Jūsų paskirti politinio pasitikėjimo pareigūnai atsisakė patenkinti teisėtą žiniasklaidos atstovų prašymą pateikti oficialaus darbinio posėdžio – Vyriausybės pasitarimo – garso įrašą?“, – klausia opozicija.
Politikai nori, kad premjeras atsakytų, ar pats sumanė, ar kieno nors patartas jis davė „neteisėtą politinį nurodymą Vyriausybės kanceliarijos tarnautojams ar politinio pasitikėjimo pareigūnams šį Vyriausybės pasitarimo garso įrašą sunaikinti, kas ir kuriam Vyriausybės kanceliarijos darbuotojui įvykdyti pateikė nurodymą sunaikinti įrašą“.
Jie primena, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, tiesiogiai atsakinga už visuomenės informavimo normų laikymosi priežiūrą, 2018 m. spalio 5 d. priėmė išsamią poziciją, kad žiniasklaidos atstovų prašytas Vyriausybės pasitarimo garso įrašas privalo būti pateiktas.
„Ar Jums ir Jūsų skirtiems politinio pasitikėjimo pareigūnams buvo žinoma šios už visuomenės informavimo normų laikymosi priežiūrą atsakingos institucijos pozicija? Kodėl priėmėte sprendimą, visiškai prieštaraujantį šios institucijos pozicijai, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymą? Ar Jums žinoma, kad Jūs savo veiksmais sąmoningai pažeidėte įstatymą?“, – klausia opozicija.
Jie taip pat priminė, kad prašydami nedelsiant pateikti minėto Vyriausybės pasitarimo garso įrašą, spalio 5 d. taip pat kreipėsi Seimo opozicinių frakcijų atstovai, kuriems tokią teisę numato teisės aktai.
„Ar sutinkate, kad atsisakydamas pateikti Seimo nariams minėtą garso įrašą, kuris laikomas oficialiu institucijos dokumentu, pažeidėte Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą?“, – rašoma opozicijos klausimuose.
Užsimena apie skundą teismui
Premjero klausiama, ar jam arba jo „politinio pasitikėjimo pareigūnams (Tomui Beržinskui ir Skirmantui Malinauskui) buvo žinoma, kad jo atsisakymas perduoti prašomą Vyriausybės pasitarimo garso įrašą buvo planuojama apskųsti teismui“.
„Ar nurodymą Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams skubiai sunaikinti žiniasklaidos ir Seimo narių prašomą Vyriausybės pasitarimo garso įrašą davėte Jūs asmeniškai ar tai buvo padaryta Jūsų politinio pasitikėjimo pareigūnų iniciatyva?
Ar tokiu būdu skubėdamas naikinti garso įrašą, siekėte užbėgti už akių galimoms teismo pritaikytoms šiam dokumentui laikinosioms apsaugos priemonėms? Ar Jums žinoma, kad tokiu būdu sukėlėte pagrįstų abejonių, kad toks garso įrašo skubus sunaikinimas gali būti prilyginamas įkalčių slėpimui, norint neatskleisti visuomenei Jūsų išsakytos pozicijos, susijusios su Konstitucijoje įtvirtintomis pamatinėmis žiniasklaidos laisvėmis ir teisėmis“, – klausia opozicija.
Premjero klausiama, ar jam žinoma, kad pavedimas sunaikinti įrašą taip pat pažeidžia Vyriausybės kanceliarijos darbo tvarką nustatantį teisės aktą, pagal kurį „pasibaigus posėdžiams ir pasitarimams, jų skaitmeninius įrašus Dokumentų valdymo skyrius įdeda į numatytą duomenų saugyklos katalogą. (...) Kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, per 5 darbo dienas Dokumentų valdymo skyrius įrašus perkelia į kompaktinius diskus ir saugo Vyriausybės kanceliarijos archyve.“
„Kokia atsakomybė turėtų tekti pareigūnui, davusiam nurodymą sunaikinti, ar sunaikinusiam minėto Vyriausybės pasitarimo įrašą, dėl ko buvo grubiai pažeistas šis teisės aktas, t.y. politinio pavedimo pasėkoje buvo pažeista Vyriausybės kanceliarijos darbo tvarka“, – klausia opozicija.
Kreipimąsi pasirašė Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad nors paskelbta, kad įrašas sunaikintas, informacinių technologijų specialistai gali rasti jo atkūrimo galimybę pagal kompiuterinėse laikmenose galimai išlikusią ištrintą informaciją, nebent buvo duota neteisėta komanda įrašus ištrinti taip, kad nebeliktų jokių jų atkūrimo galimybių.
„Kokių planuojate imtis konkrečių ir skubių veiksmų, kad šis įrašas būtų nedelsiant atkurtas ir pateiktas to prašantiems žiniasklaidos atstovams ir Seimo nariams“, – klausia Seimo nariai.
Tvarka pasikeitė rugsėjo viduryje
Kaip rašė BNS, naujasis Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius rugsėjo viduryje nutraukė daugelį metų galiojusią praktiką neatlygintinai teikti duomenis pagal žurnalistų užklausas. Centro atstovų teigimu, praktika buvo neteisėta, nes nėra numatyta įstatymuose.
Žurnalistai praėjusį ketvirtadienį kreipėsi į valdžios atstovus, ragindami atšaukti įvestus apribojimus gauti registrų duomenis. Vyriausybę atverti duomenis ne tik žiniasklaidai, bet ir visuomenei paragino ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuvos žurnalistai ir opozicijos atstovai teigia, kad įvesti ribojimai gauti informaciją nepagrįstai varžo žiniasklaidos laisvę.