Padėtis po tarptautinę bendruomenę šokiravusios Vladimiro Putino kalbos ir ją lydėjusių Kremliaus sprendimų dėl separatistinių Luhansko ir Donecko regionų, anot jų, nepasikeitė tiek, kad būtų realus pagrindas keisti Lietuvos biudžetą numatant daugiau lėšų krašto gynybai. Valdantiesiems oponuojantys politikai pažymi – Rusijos agresyvioje politikoje nieko naujo, todėl ir nuo prioritetinio siekio spręsti pirmiausiai socialinius klausimus šalies viduje nereikėtų atsitraukti.
Socialdemokrato Gintauto Palucko supratimu, nėra pagrindo sakyti, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmadienį priimti sprendimai ir pasisakymai reikšmingai paveikė saugumo aplinką Lietuvoje.
ELTA primena, kad pirmadienio vakare V. Putinas pripažino separatistinių Donecko ir Luhansko „respublikų“ nepriklausomybę, o netrukus į šiuos darinius pasiuntė karius „užtikrinti taiką“. Savo sprendimą teisinusioje kalboje V. Putinas, žongliruodamas istorijos interpretecijomis, menkino Ukrainos valstybingumą. Jis net pareiškė, kad Ukrainą kaip valstybę sukūrė Rusija.
„Nežinau, ar kažką nustebino Putino pasisakymai, juk jis visada taip šnekėjo. Ar tai dabar kažkam atvėrė akis, ar romantinis įvaizdis nukrito. Mes juk kalbame apie Putino agresiją nuo 2008 metų, buvo 2014 m. Kas nuo to laiko pasikeitė? Tai, kad stovėjo Rusija už tų vadinamųjų separatistų, o dabar stovi tarp jų? Juk iš esmės ta agresija nebuvo niekur išnykusi“, – samprotavo socialdemokratas.
„Tiems visiems dalykams tiek Lietuvos visuomenė, tiek Lietuvos kariuomenė ruošėsi jau 8 metus ir atitinkamai finansavimas buvo sutvarkytas būtent socdemų pastangomis dar 2014 m. pasiekus susitarimą dėl 2 proc.“, – teigė jis ir akcentavo, kad valdančiųjų,ypač konservatorių, retorika yra ne kas kita kaip panikos ir baimės pliūpsniai. O visuomenėje baimę eskaluojančios kalbos, teigė G. Paluckas, su realia saugumo aplinka nieko bendro neturi.
„Tai, kad šiandien mes gauname baimės, panikos ar isterijos pliūpsnius iš konservatorių ir dešiniųjų politikų, iš esmės situacijos nekeičia. Reikia konstatuoti kelis dalykus: Lietuvai tiesioginės karinės grėsmės šiandien tikrai nėra. O toms grėsmėms – jeigu jos būtų – mes ruošiamės nuosekliai ir tvarkingai. Tai patvirtina Lietuvos kariuomenė, ir aš ja visiškai pasitikiu“, – sakė jis, pridurdamas, kad politiko priedermė situacijas vertinti „šalta galva“.
„Isterijai sunku atsispirti, bet reikia elgtis blaiviai, atsakingai, o ne bėgti ir šaukti: duokit daugiau pinigų, nes aš esu sutrikęs ar sunerimęs“, – teigė politikas.
„Šių metų biudžete išlaidos gynybai augo daugiau kaip 10 proc. Tai visi modernizavimo planai ir t.t. vyksta pagal planą“, – pridūrė jis.
Keisti nuomonės dėl Lietuvai kylančių tiesioginių grėsmių G. Palucko neprivertė ir imperialistiniu šovinizmu persunkta Rusijos prezidento kalba bei ją lydėję sprendimai pripažinti separatistinių Luhansko ir Donecko regionų nepriklausomybę.
„Rusija kitaip ir nesielgė. Ji taip supranta savo buferinės zonos apsaugai įkūrimą. Ji skaldo valstybes, skatina separatistus. Ji sudaro tokias sąlygas, kad valstybės negalėtų normaliai ir gražiai vystytis, jungtis į saugumo darinius. Ir jeigu į tai pažiūrėsime su mažiau emocijų, situacija kokia yra pastaruosius 10 metų, ji yra visiems žinoma. Ir toms grėsmėms mūsų kariuomenė ruošiasi“, – teigė G. Paluckas.
Be to, jo teigimu, esminis Lietuvos saugumo kriterijus – NATO, kurios, kaip tikino socialdemokratas, Kremlius tikrai neišdrįs testuoti.
„Iki konflikto su NATO net Rusija nėra pribrendusi“, – akcentavo jis.
R. Karbauskio nuomone, valdantieji neturi konceptualaus plano didesnėms išlaidoms: jie kelia isteriją
Savo ruožtu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pastarosios savaitės Putino pareiškimų ir sprendimų taip pat labai nesureikšmino. Nors jau kuris laikas valdantiesiems priekaištus dėl „visuomenės gąsdinimo karu“ žeriantis politikas sutiko, kad geopolitinė situacija keičiasi ir, kad įtampa tarp Rusijos ir Vakarų auga, Lietuvos padėtis, kaip tikino jis, kinta tik iš dalies. Jo teigimu, kol kas apie karą Ukrainoje kalbos nėra, tad nėra ir pagrindo iniciatyvai neplanuotai didinti išlaidas gynybai.
R. Karbauskio teigimu, biudžete nenumatytų papildomų išlaidų būtų galima įlieti tik realizuojant „konceptualų tikslą“, pavyzdžiui, pinigus skirti infrastruktūrai, kuri reikalinga į Lietuvą atvyksiantiems JAV kariams. Tačiau politikui neatrodo, valdantieji turėtų „konceptualių sumanymų“. Todėl, daro išvadą R. Karbauskis, dešinieji savo komunikacija ir siekiais toliau gąsdina visuomenę.
„Isterija tuo klausimu tik didina karo grėsmę. Ramus tonas ir rami diplomatinė kalba yra dar įmanoma“, – teigė jis.
„Politikai pradeda šnekėti isteriškai ir gąsdindami visuomenę: meskime lėšų, ir mes problemą išspręsime. O ką išspręs papildomas 100 ar 200 milijonų eurų šiame biudžete?“, – retoriškai klausė R. Karbauskis.
„Ne pinigų skyrimas didina saugumą, o sprendimai“, – teigė R. Karbauskis, dar kartą pažymėdamas, kad palaikytų tik konceptualius sprendimus.
Kaip ir G. Paluckas. „valstiečių“ lyderis nemano, kad Rusijai neteisėtai pripažinus Luhansko ir Donecko savarankiškumą situacija iš esmės pasikeitė.
„Tai dar nereiškia didžiojo karo. Situacija nuo 2014 metų buvo tokia, kokia yra ir dabar: Luhansko ir Donecko dalys jau buvo atimtos separatistų. O dabar Rusija įteisina savo kariuomenės dalinių įvedimą. Visi žinojo, kad rusų kariai ten. Kas pasikeitė?“, – retoriškai klausė politikas.
Socialiniai, o ne saugumo poreikiai Lietuvoje šiuo metu prioritetas
Opozicijai priklausantys politikai sutartinai kartojo, kad ne saugumo, bet socialiniai klausimai šiuo metu Lietuvos visuomenei yra aktualiausi.
G. Paluckas skeptiškai vertino valdančiųjų ir šią savaitę kartotas užuominas, kad neeilinė sesija dėl regione kintančios saugumo padėties gali būti surengta. Anot G. Palucko, būtų akibrokštas, jei neradę motyvacijos inicijuoti neeilinę sesiją išaugusios infliacijos padariniams švelninti, valdantieji tą padarytų dėl pastaruoju metu besiklostančių pokyčių Ukrainos pasienyje.
„Tai būtų tam tikras akibrokštas. Žmonės gyvena savo gyvenimus, ir jų gyvenime viskas yra svarbu. Tiek elektros, tiek maisto kainos, kuro kainos, tiek agresija vienos šalies prieš kitą. Visi tie dalykai svarbūs. Aš manau, kad neeilinei sesijai nėra tikrai jokio poreikio. Netgi pasiūlyta rezoliucija okupuotų teritorijų nepripažinome. Dėl to nėra diskusijos, visos frakcijos tam pritaria. Bet visus tuos dalykus, skubos tvarka keisti biudžetą, priiminėti rezoliuciją, galima padaryti ir kovo 10. O tai ką iš tikrųjų reikėjo daryti neeilinėje sesijoje, buvo nepadaryta. Ir tai yra valdančiųjų pasirinkimas“, – teigė G. Paluckas.
Jam antrino ir „valstiečių“ lyderis. Šiuo metu Europoje augant įtampai, R. Karbauskio manymu, socialiniai žmonių poreikiai Lietuvoje yra prioritetas.
„Kainos, kurias šiuo metu moka žmonės, PVM lengvatos, kurios galėtų būti ir maistui, ir kurui, šiandien yra daug svarbiau negu nupirkimas už 100 mln. papildomos karinės įrangos. Visuomenės gerovė yra kur kas svarbesnis veiksnys valstybėje, kuriai tiesiogiai negresia karo grėsmė“, – teigė R. Karbauskis.
ELTA primena, kad pirmadienį premjerė sakė, jog jos vadovaujama Vyriausybė turi ketinimų tikslinti biudžetą, numatant daugiau lėšų šalies gynybai. Tai, pasak jos, lemia išaugusi įtampa regione.
Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria valdančiųjų stovykloje pasigirdusiai iniciatyvai dar šiais metais skirti daugiau lėšų šalies gynybai.
Dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainos atžvilgiu pastaruoju metu regione tvyro didelė įtampa. Ją sustiprino tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį vėl perstumdė Ukrainos sienas ir, nepaisant užsienio pasipriešinimo, suvereniomis šalimis pripažino separatistinius Luhansko ir Donecko regionus. Dėl to Vakarai paskelbė Rusijai sankcijas.