Opozicinės partijos svarsto pasekti iš susitarimo dėl švietimo pasitraukusių „valstiečių“ pavyzdžiu

„Valstiečiams“ ketvirtadienį pranešus apie pasitraukimą iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo, kitos opozicinės Seimo frakcijos taip pat neatmeta tokios galimybės. Opozicinių partijų atstovų teigimu, ar jos paseks Ramūno Karbauskio vadovaujamos partijos pavyzdžiu, bus nuspręsta artimiausiu metu.

„Tas sprendimas irgi bręsta mūsų partijoje ir frakcijoje. Tą jau buvome indikavę, tai čia valstiečiai turbūt tiesiog norėjo pirmi užbėgti už akių ir perimti tą vėliavą, kurią mes jau nešėme anksčiau“, – Eltai teigė „Darbo partijos“ frakcijos narys Seime Andrius Mazuronis.

Seimo socialdemokratai kol kas taip pat dar nėra užėmę tvirtos pozicijos dėl pasitraukimo iš partijų susitarimo dėl švietimo.

„Kol kas nesame apsisprendę, pasitraukti ar nepasitraukti. (…) Kylantys streikai, nepasitenkinimas „Tūkstantmečio mokyklos“ programa rodo, kad reikėtų tą darbą peržiūrėti arba pasitraukti (…) Nenorime įnešti daugiau sumaišties į šį sektorių nei jau ir taip yra“, – teigia Orinta Leiputė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Vilija Targamadzė pažymi, kad frakcija neatmeta galimybės svarstyti apie pasitraukimą, tačiau priimti sprendimo neskuba.

„Turint omeny, kad politinių partijų susitarimas dėl švietimo nevykdomas pilna aprėptimi (…), jei jis ir toliau bus nevykdomas (…) mes svarstysime apie pasitraukimą. Tokios galimybės neatmetame“, – teigė parlamentarė.

„Pasitraukti visada gali spėti. Bet galbūt reikia paspausti, kad nacionalinis partijų susitarimas būtų vykdomas. (…) Mano supratimu, šitas variantas yra priimtinesnis. Dėl to mes neskubame, tiesiog esame svarstymo stadijoje“, – sakė V. Targamadzė.

LVŽS ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš nacionalinio politinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos.

ELTA primena, kad 2021-aisiais šešios nacionalinės politinės partijos pasirašė nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.Susitarime kalbama apie būtinybę sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems siekti kokybiško išsilavinimo.

Įsipareigojimai apima ikimokyklinio, bendrojo, profesinio, aukštojo, neformaliojo ugdymo sritis, pedagogų ir ugdymo įstaigų vadovų darbo sąlygų ir kompetencijų gerinimą. Juose kalbama apie ryžtą imtis kompleksinių veiksmų ir sudaryti sąlygas visiems vaikams lankyti darželius, sukurti bendrą ir visiems vaikams (kaimo, miesto, tautinių bendrijų bei mažumų) prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą.

Akcentuotas ir įsipareigojimas įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones ir nuosekliai plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą.