Tačiau, jei vyrai sušalo ir nuskendo, jų kūnus jūra vis tiek turėtų grąžinti. Taip teigė uostamiesčio gelbėtojų vienas vadovų Aleksandras Siakki.
Svarbu, kad apsikabintų
Jo teigimu, Baltijos jūroje, toje vietoje, kur ieškoma pilotų, vandens temperatūra šiuo metu siekia apie 10 laipsnių.
„Tokiame vandenyje, jei žmogus yra tik su drabužiais ir gelbėjimosi liemene, galima išgyventi nuo valandos iki penkių, o gal net septynių. Daug lemia tai, kaip žmogus sudėtas fiziškai, kaip jis elgiasi. Svarbu, kad jis neišeikvotų daug energijos, jau geriau susiriesti į kamuoliuką ir plūduriuoti, o tai daryti padeda gelbėjimosi liemenė. Taip kūnas ilgiau išlaikys šilumą“, – aiškino A. Siakki.
Jo teigimu, vienas lemiamų veiksnių yra ir dingusių pilotų psichologinė būklė. „Nežinome, ar jie patyrė šoką, ar reagavo tinkamai, ar moka deramai elgtis vandenyje, kad kuo ilgiau išlaikytų kūno temperatūrą. Jei ji yra mažesnė nei 35 laipsniai, tuomet prasideda kūno atšalimas – hipotermija“, – teigė A. Siakki.
Įvertinęs prielaidą, jog pilotai gali būti gelbėjimosi valtyje, kuri net turi specialų dangtį, tarnaujantį kaip apsauga nuo vėjo, A. Siakki tikino, kad tokiu atveju vyrai dar tikrai gali būti gyvi.
„Oro temperatūra siekia apie 12 laipsnių, gal kiek mažesnė, nes dabar dar toks metas, jog kuo toliau į jūrą, tuo vėsiau. Tokioje temperatūroje, jei jie yra valtyje, o dar turi ir apsaugą nuo vėjo, galima ištverti ir ilgiau nei dvi paras. Svarbu ir tai, kaip jie elgiasi. Gal jie vilki hidrokostiumus, kurie padeda saugoti kūno šilumą, gal yra vienas kitą apkabinę, o tai taip pat padeda saugoti kūnus nuo atšalimo. Žodžiu, tai, ar pilotai gyvi, priklauso nuo to, kur jie yra – vandenyje ar valtyje, ir kaip elgiasi“, – tvirtino A. Siakki.
Kūnai vis tiek bus rasti
Jei realiu taptų pesimistinis variantas, jog pilotai plūduriavo vandenyje vilkėdami tik gelbėjmosi liemenes, anot A. Siakki, jų jau tikrai nebėra tarp gyvųjų. „Jei jie sušalo, o ne nuskendo, tada plaučiuose yra oro, kuris padeda kūnus išlaikyti ant vandens. Jie turėtų plūduriuoti, o ne būti dugne“, – kalbėjo gelbėtojas.
Jei vyrai nuskendo, anot A. Siakki, įprastai kūnai į paviršių iškyla po 2-5 parų, jei drabužiai neužsikabina už jūros dugne esančių daiktų.
„Reziumuojant, galima sakyti, kad yra du variantai – pilotai gyvi arba ne. Jei remsimės prielaida, kad dingę vyrai yra valtyje, galime būti optimistai, jei kita, kad jie yra vandenyje, tada reikia būti realistais. Jei vyrai sugebėjo išlipti iš lėktuvo ir kartu su juo nenuskendo, bet kokiu atveju jūra turėtų grąžinti kūnus. Tik klausimas, kur juos bangos išmes, nes tai labai priklauso nuo srovių, vėjo krypties, greičio“, – aiškino A. Siakki.
Kūno temperatūrai nukritus iki 35 laipsnių, intensyvūs judesiai ne šildo, o kenkia
„Kiek žmogus gali išbūti šaltame vandenyje priklauso nuo to, kaip pavyksta išlaikyti kūno temperatūrą. Kūno temperatūrai nukritus žemiau 35 laipsnių, prasideda hipotermija“, - DELFI sakė Vilniaus greitosios pagalbos direktoriaus pavaduotoja paslaugų organizavimui Vanda Pumputienė.
Aiškindama, kas tuo metu vyksta, gydytoja visų pirma minėjo lėtėjančią medžiagų apykaitą. „Kai žmogus tik patiria stresą, kyla jo kraujospūdis, pulso dažnis, tačiau po kurio laiko pradeda kristi. Jei tai vyksta staigiai, net gali prarasti sąmonę. Krentant kūno temperatūrai lėtėją širdies darbas, vyksta kiti organizmo procesai ir tuomet labai intensyvūs judesiai net gali iššaukti klinikinę mirtį“, - įspėjo greitosios medicinos pagalbos gydytoja, pabrėždama, jog šaltame vandenyje intensyvus judėjimas naudingas tik kurį laiką.
Vėjas gali dvigubai pagreitinti kūno atšalimą
Pasak V. Pumputienės, ramesnėje būsenoje organizmui šilumą kurį laiką iš turimų maisto medžiagų gamina kepenys. Kai žmogus juda, šilumą kūnui gamina raumenys.
„Lauke sušalę mes vaikštome, jei šąla kojos, daužome vieną į kitą ar triname rankas. Tačiau taip daugiau šilumos kūnas pasigamina tik iki atitinkamo laipsnio. Jei žmogų ilgiau veiks šalta aplinka, kūno temperatūra gali pradėti kristi. Kiek konkrečiai kiekvienas žmogus išsialaikys šaltyje, priklauso nuo individualių organizmo savybių, raumenyno, fizinės ištvermės, širdies ir kraujotakos būklės “, - sakė DELFI pašnekovė.
Jei šaltame vandenyje gelbėtojų laukiantys vyrai yra jauni ir treniruoti, V. Pumputienė tikisi, kad išgyvens. „Tik tiek, kad vandens temperatūra dar labai žema ir pavojingai veikia organizmą. Prisideda ir šlapi drabužiai, nebent žmonės vilki specialia hidroizoliuota apranga. Neigiamas veiksnys ir vėjas, kuris, jei šalta, net dvigubai gali pagreitinti šilumos netekimą. Didelėje drėgmėje taip pat vyksta greičiau“, - sakė Greitosios pagalbos organizatorė.
DELFI primena, kad lėktuvas „An-2“ su dviem patyrusiais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu dingo gegužės 16-osios popietę skrisdamas iš Švedijos į Lietuvą. Jo paieška tęsiama, operacijai vadovauja Lietuvos karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras.