Oželytė: tai – veidmainystė
Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė sako, kad šiuo metu viešumoje yra tarsi vaizduojama apsimestinė pagarba.
„Aš noriu jums pasakyti, kad čia yra ne tik komunikacijos reikalas. Aš panorau pasitikrinti, o kiek žmonių buvo apkrėsta ne savo artimųjų, ne vaikų ir artimųjų, kaip dabar raginama, kad „geri vaikai tėvų nelanko“. Jūs pasižiūrėkite, koks procentas yra apkrėstas. Mano viena feisbuko draugė užvakar neteko tėčio, kuris buvo apkrėstas Vilniaus klinikinėje ligoninėje. Man atrodo, kad Veryga savo absoliutų neprofesionalumą, kaip ir Skvernelis savo nesugebėjimą tvarkytis tose vietose, kur labiausiai reikia, dengia ne rūpesčiu, o pasityčiojimu iš suaugusių žmonių. 60-mečiai vaizduojami kaip kažkokie kuproti vargšai su lazdelėmis – atsiprašau, aš kiekvieną dieną nuvažiuju po 40 kilometrų dviračiu, palaikau savo formą.
Vadinti tai rūpesčiu – vaidmainystė. Aš turiu labai baisų palyginimą, net nesinori jo ištarti, bet jeigu kas nors taip rūpintųsi Skverneliu, kuris turėjo onkologinę ligą, jeigu jo žmona kiekvieną dieną jam sakytų – „žinai, Sauliuk, tu neik šiandien į darbą, atsimeni, tu gi vėžį turėjai“. Įdomu, kiek dienų jis kentėtų tokią apsimestinę meilę ir rūpestį. Tai nėra meilė, tai pasityčiojimas. Tai dangstymas savo neprofesionalumo, nesugebėjimo tvarkytis ligoninėse“, – laidoje kalbėjo N.Oželytė.
Izoliacija tik didina kitas problemas
N.Oželytės teigimu, vyresni žmonės jau ir taip labai aiškiai suvokia, kas jų laukia senatvėje – atskirtis, sveikatos problemos, o tokia izoliacija visas problemas tik didina.
„Ta socialinė atskirtis, kuri ištinka žmogų, kai jis išeina į pensiją, kuomet jis puikiai supranta, turėdamas ilgą gyvenimo patirtį, kad jo laukia vis sunkesnės dienos, vienatvė, silpstantis kūnas, o kai jis girdi iš Skvernelio pasakymą, kad „gal tu šią vasarą neik į paplūdimį“. Žinote, gal tų vasarų yra tiek, kad galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, ar apie tai kas pagalvoja. Atrodo, kad Veryga turi kažkokį psichologo išsilavinimą. Tai jeigu jis nenusipirko savo diplomo, kaip jis nepaskaičiuoja, kiek bus tokio psichologinio teroro aukų pagyvenusių žmonių tarpe. Nuo tos atskirties atsiranda depresija, panikos priepuoliai, nemiga“, – taip pat sakė N.Oželytė.
Anot pašnekovės, kitose šalyse galima matyti kitokią komunikaciją nei Lietuvoje – vyresnio amžiaus žmonėms yra dėkojama, kad jie rūpinasi savimi.
„Aš pati neįsivaizdavau, kad būti žmogumi, kuriam daugiau nei 60 metų, taip baisu. Aš dar pakankamai aktyviai gyvenu, bet žmonės jaučiasi paniekinti, o iš to, kaip aš bendrauju su lietuviais, gyvenančiais kitur, aš susirašau su Portugalija, Ispanija, su Airija, Britanija, Vokietija – jie šiurpsta nuo mūsų plakatų, užrašo. Įsivaizduoti, kad Portugalijoje būtų parašyta, kad negalime eiti į šią patalpą tiems, kurie yra be kaukių ir kurie yra vyresni, vakare tokio verslo jau nebūtų. Britanijoje yra tik dėkojama vyresniems žmonėms – ačiū, kad jūs esate, tai yra pagarba žmogui, kad jis nesijaustų atstumtas“, – tikino pašnekovė.
Užrašuose ant durų – klaidingos žinutės
Seimo narė Dovilė Šakalienė tikina, kad riba tarp saugumo ir diskriminacijos yra šiuo metu labai persipynusi, o dauguma žmonių Lietuvoje jaučiasi ne tik vieniši, bet ir visiškai izoliuoti.
„Labai taikliai ponia Oželytė pasakė, kad ir savijauta saugumo asmens yra tikrai labai svarbi. Šiandien man atrodo, kad matome labai keistą perėjimą nuo apsaugos prie stigmatizacijos. Aš pati esu rizikos grupės žmogus ir kai matau ant kavinės parašyta, jog rizikos grupės žmonėms ir vyresniems rekomenduojama neiti, atrodo, kad mums turėtų būti išduoti ženkliukai ir tuomet turėtume būti surūšiuoti.
Čia esate tie, kurie esate našta sveikatos sistemai, ir jeigu jūs apsikrėsite, mums sukelsite tiek problemų, kad mes norėtume, jog jūs savanoriškai įkalintumėte save namuose. Čia yra tokia žinutė, kurią gauna žmonės. O žinutė, kurią iš tiesų turėtų gauti žmonės, yra ta, kad mes norime, jog jūs sulauktumėte kuo daugiau vasarų, kad būtumėte saugūs.Reikia padėkoti žmonėms, kad jie saugo save, kad jie savimi rūpinasi, bet šalia to, jeigu jau „geri vaikai tėvų nelanko“, tai savanoriškomis pastangomis turėjo būti užtikrinta vaistais, maisto produktais, šuniuko pavedžiojimu, bet valstybė turėjo tai organizuoti“, – laidoje sako Seimo narė.
N.Oželytė sako, jog jai kyla klausimas, kodėl vis tik atsirado tokie užrašai – ar toks buvo reikalavimas, ar taip nusprendė patys verslininkai.
„Žiūrint iš Seimo vidaus į išorę, pats sau atrodai labai protingas, turintis labai daug informacijos, labai daug teisių, o visi kiti atrodo pretenzingi kvailiai, kurie renkasi tau po langais dėl kažko paprotestuoti, pareikalauti, bet jie tokie durneliai – toks požiūris, jeigu žiūri iš aukštai. Man rašė labai daug žmonių, taip pat ir jauni asmenys, kurie nesupranta, kaip taip galima elgtis, bet ir verslininkai. Ar tai yra įpareigojimas visiems ant durų pakabinti tuos draudimus, ar patys verslininkai tai daro. Nes jeigu rašoma, kad vyresniems įeiti draudžiama, tai tik savižudis verslininkas gali taip parašyti, nes tai yra nesąmonė, ar taip liepiama? Man skambino iš galerijų, mažų parduotuvių, ar tikrai taip turi būti parašyta, ar yra reikalavimai taip parašyti. Ar tikrai yra tokia diskriminacija, ar verslininkai šoka dėl noro įtikti“, – sako N.Oželytė.
Daugelis verslų nesuprato reikalavimų
Seimo narė D.Šakalienė, paklausta, ar iš tiesų verslininkams buvo toks reikalavimas pasikabinti užrašus, ant kurių rašoma, kad į įstaigą negali įeiti vyrsni, rizikos grupėje esantys žmonės, tikino, kad tokio reikalavimo nebuvo.
„Ne, tokio reikalavimo nėra. Reikalavimas yra užtikrinti, kad toje įstaigoje, įmonėje, kur teikiamos paslaugos, būtų laikomasi saugumo reikalavimų – tai vienintelis reikalavimas“, – atsakė D.Šakalienė.
„Dezinfekavimas, kaukės – reikalingos, bet rizikos grupėms priklausančių asmenų saugojimas jau nebėra verslui keliamas reikalavimas. Turiu omenyje, kad niekas negali reikalauti iš verslo rūšiuoti klientų“, – pridūrė politikė.
Anot jos, gali būti, kad pats verslas tiesiog nesuprato nuolat besikeičiančių reikalavimų ir taisyklių.
„Mūsų pagrindinė problema yra ne tik komunikacija, bet šiuo atveju jeigu jau mes žiūrėtume teisiškai, negalima įpareigoti verslo šioje vietoje rūšiuoti kliento. Toks įpareigojimas būtų diskriminacija. Jeigu yra rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms, rizikos grupės žmonėms, jeigu apibūdintume bendrai, kuo mažiau eiti į viešumą, tai čia niekaip nesuiję su tuo, kas parašyta ant durų. Antras dalykas, mes šiuo atveju matome, kad verslas nesuprato, ko iš jų tikisi, nes reikalavimai keičiasi kasdien“, – aiškino D.Šakalienė.
Oželytė: verslininkai nėra pusgalviai
Tiesa, kaip sako N.Oželytė, mūsų visuomenėje dar nėra suvokimo, kad visi esame lygūs.
„Aš norėčiau grįžti prie jūsų ankstesnio teiginio, ar nereikėtų bausti verslininkų, jeigu mes kalbame, kad dėl vieno kvailio sprendimo staiga mes privalome visus bausti, tai mes iš viso įeiname į baisų košmarą. Verslininkai padarė labai gudriai – pasakė, kad tai yra Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos, tada jie perspausdino tas rekomendacijas. Verslas, žinodamas, kad bet kokia sankcija jį galutinai sužlugdytų, geriau perlenkia rašydami, nei parašo per mažai. (…) Verslininkai nėra pusgalviai, jie supranta, ką reiškia parašyti kažką diskriminacinio.
Kas liečia vaikų psichinę sveikatą, tai juk čia ir yra didžiausia problema – nesusikalbėjimas visuomenės grupių yra labai baisus dalykas, pas mus dar nuo rusų laikų, kai moteris, kuri nebegali gimdyti vaikų, išmetama iš visuomeninio gyvenimo, nes, kas negali daugintis, tas nereikalingas, pas mus dar to suvokimo, kad visi yra lygiaverčiai, nėra“, – sako N.Oželytė.
„Manau, kad korona pasirodys kaip gėlytės, lyginant su tuo pasipriešinimu, su gilia depresija“, – pridūrė N.Oželytė.