O. Bogomolec Vilniuje viešėjo Užsienio reikalų ministerijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Moterys vystomajame bendradarbiavime: iššūkiai po 2015-ųjų“. P. Porošenkos patarėja renginio pertraukos metu su DELFI pasidalijo prisiminimais iš Maidano ir dabartinės padėties Ukrainoje vertinimais.
Prisiminimai iš Maidano: tai buvo žvėriškas žiaurumas
O. Bogomolec Maidane buvo medicininių paslaugų koordinatorė. Moteris gydė sužeistuosius abipus barikadų, o to meto įvykius Kijeve ir dabar prisimena su siaubu. Prezidento patarėja taip pat neslepia nusivylimo tarptautinės bendruomenės reakcija – tiek į Maidano įvykius, tiek į vėliau pasipylusias kraujo upes šalies pietryčiuose.
„Tada bandžiau visam pasauliui pasakyti, kad žudymai ir prievarta vykdomi ne tik todėl, kad kažkas duoda įsakymą šaudyti, o kažkas kaunasi už savo laisvę. O todėl, kad milijonai tuo metu nieko nedaro. Manau, tarptautinė bendruomenė XXI amžiuje turėtų labai aštriai reaguoti į valstybės vientisumo, žmogaus teisių pažeidimus. Ir suvokti, kad Europos centre, XXI amžiuje, valdžios įsakymu šaudomi žmonės, buvęs sveikatos apsaugos ministras duoda nurodymą greitosios pagalbos ekipažams nepadėti sužeistiems žmonėms, ugniagesiams duoda įsakymą negesinti gaisro pastate, kur gyvi dega žmonės, liepiama iš ligoninių sužeistus žmones vežti į kalėjimus“, - sunkiai tramdydama emocijas kalbėjo O. Bogomolec.
Prisimindama tarptautinių organizacijų atstovų vizitus, pašnekovė juos palydėjo karčia šypsena. Iš stebėtojų Maidane ji tikėjosi visiškai kitokių sprendimų ir veiksmų.
„Nuo gruodžio iki vasario pas mane važinėjo europinių organizacijų, žmogaus teisių gynėjų atstovai, ir jokių rezultatų! Aš jų visų klausiau to paties: kiek dar žmonių turi mirti Ukrainoje, kad jūs ką nors padarytumėte? Ukraina – tai ne laukinio kino šalis, kur galima atvažiuoti ir pažiūrėti „laukinį kiną“, kaip šaudomi žmonės. Nereikia tiesiog važinėti, kad parašytum ataskaitą, kuri atguls kokioje nors lentynoje. (…) Jei tam, kad tokia organizacija ką nors padarytų, turi žūti tūkstančiai žmonių, tūkstančiai vaikų turi likti našlaičiais – tokia organizacija neverta nė sudilusio skatiko“, - sakė O. Bogomolec.
Politikė neslėpė nepritarianti sprendimams bausti jėgos struktūrų pareigūnus. Jos nuomone, daugelis ugnį į protestuotojus paleidusių vyrų tai darė ne dėl sužvėrėjimo, o dėl to, kad patys buvo įbauginti.
„Mes net ne apie politiką kalbame – kalbame apie žmogiškąsias vertybes, teisę į gyvybę ir sveikatos išsaugojimą. Maidano metu aš padėjau abiem pusėms. Ir kariams, ir protestuotojams. Nes juos visiškai nusikalstama valdžia pastatė į tokią pačią padėtį. Jie buvo priversti kariauti vieni prieš kitus, nes valdžia provokavo pilietinį karą. (..) Ji pastatė vienus ukrainiečius prieš kitus. Ji privertė juos vienas į kitą šaudyti. Ir tiems kariams, kurie šaudė, buvo sakoma – jei nevykdysite įsakymo, stosite prieš karo tribunolą. O nauja valdžia juos nubaudė“, - sakė O. Bogomolec.
„Ir dabar nenubausti tie, kurie davė snaiperiams įsakymą šaudyti į taikius, beginklius žmones. Tai liudija, kad situacija Ukrainoje vis dar nepasikeitusi“, - atsiduso ji.
Pašnekovė taip pat įvertino „šiukšliadėžių liustraciją“. Tai gana „populiari“ priemonė Ukrainoje, kai gyventojai nekenčiamus politikus ar veikėjus įmeta į šiukšlių konteinerius. Anot jos, viso to nebūtų, jei korumpuoti ir kitaip susitepę senojo režimo pareigūnai būtų sulaukę deramo dėmesio ir stoję prieš teisingumą.
„Daugelis kalba, kad tai neetiška, negerai. Jie nenori suprasti, kad tai įspėjimas. Apie tai, kad šalyje teisingumo nematantys žmonės tą teisingumą vykdys savo jėgomis. Tuo, kad jie politikus, kurie savo veiksmais žemino tautą, sodina į šiukšliadėžes, jie įspėja apie tai, kas gali būti vėliau. Į tokius signalus politikams reikia reaguoti, nes toliau procesas gali tapti nebevaldomas“, - įspėjo prezidento patarėja.
Du Ukrainos ateities scenarijai
Neramumų krečiamoje šalyje artėja parlamento rinkimai. Jie, O. Bogomolec nuomone, gali privesti prie vieno iš dviejų galimų scenarijų.
„Pirmas variantas. Į parlamentą ateis pakankamas kiekis, kritinė masė žmonių. (…) Ir ji sugebės suvaldyti padėtį, priimti įstatymai dėl skaidrių rinkimų, deputatų neliečiamybės panaikinimo, ekonomikos reformų ir t.t. Tai geriausia, kas gali nutikti.
Jeigu parlamente nesusidarys kritinė sąžiningų žmonių masė reformų įgyvendinimui, tada žmonės vėl išeis į gatves. Situacija bus dar labiau destabilizuota, o šalyje prasidės humanitarinė katastrofa. Vis dėlto labai tikiuosi, kad vis dėlto mūsų politikams pakaks proto užsiimti ne žudymais, manipuliacijomis, turtų dalybomis, oligarchiniais žaidimais. Priešingu atveju, šaliai ateis labai sunkūs laikai“, - apeliavo politikė.
Vakarų reakcija į įvykius šalies pietryčiuose priežasčių džiaugsmui taip pat nesuteikia.
„Didelė, stipri valstybė prievartauja silpnesniąją, siekdama savų destabilizacijos interesų. Taip, Ukraina turi didelę teritoriją, (…) bet Ukraina šiandien labai silpna. Ir neabejotina, kad Europos ir pasaulio neginama Ukraina nepajėgs laimėti karo prieš Vladimirą Putiną. Taip, tūkstančiai patriotų fronto linijoje. Jie pasiryžę paaukoti gyvybę. Bet jeigu jie nebus pakankamai ginkluoti, juos tiesiog sušaudys. Mūsų jėgos nelygios“, - teigė pašnekovė.
Viešos bausmės „Berkut“ – klaida
O. Bogomolec neslepia – Maidano revoliucija ir dabar nėra pasiekusi daugumos savo tikslų.
„Deja, nė viena iš vertybių, kurias gynė Maidanas, Ukrainos dar pilnai nepasiekė. (…) Pagrindinis Maidano tikslas ir jo idėja buvo visiškai nesusijusi su valdžios pakeitimu. Ar prezidento nuvertimu. Visa tai buvo padariniai. Pagrindinis Maidano tikslas buvo valdžios sistemos Ukrainoje pakeitimas, kova su korupcija ir europinis Ukrainos kelias. Šiek tiek pasistūmėjome su europietišku pasirinkimu, visiškai nepajudėjome kovoje su korupcija ir valdžios sistemos pertvarka. Kabinetuose – arba tie patys žmonės, arba revanšistai, kurie buvo prieš juos“, - atsiduso pašnekovė.
„Maidano svajonė, kad turėsime technokratinę, nepolitinę valdžią, taip pat nebuvo įgyvendinta. Gavome politinę valdžią, spėjusią padaryti daugybę klaidų. Klaidų, kurios prisidėjo prie padėties Ukrainoje destabilizavimo“, - pridūrė ji.
Po Maidano atėjusios valdžios klaidas prezidento patarėja galėtų vardinti ilgai. Viena didžiausių, jos nuomone, yra tuoj po revoliucijos priimtas įstatymas dėl rusų kalbos, veikiausiai prisidėjęs prie Rusijai naudingo fobijų kurstymo šalies pietryčiuose.
„Klaidos net nepripažįstamos. Tarkim, pačiu „aštriausiu“ metu priimtas įstatymas dėl kalbos, kuris tuo metu buvo visiškai nederamas, tai buvo revanšizmas“, - sakė O. Bogomolec.
Ne ką mažesne klaida ji laiko bausmes „Berkut“ daliniuose Maidane buvusiems vyrams.
„Savų jėgos struktūrų baudimas, klupdant ant kelių „Berkut“, o ne baudžiant tuos, kurie davė įsakymą šaudyti į žmones. Nebijau apie tai kalbėti. Nors man ant rankų mirė žmonės, manau, kad bausti jėgos struktūras, kurios niekada neveikė be įsakymo,(...) yra nusikaltimas prieš valstybingumą. Dabar mokame už šį politinį trumparegiškumą, nes dalis tų jėgos struktūrų darbuotojų kariauja prieš Ukrainą“, - teigė pašnekovė.
Maidanas kuria naują kartą
Nors optimizmo mažai, DELFI pašnekovė nemano, kad Maidano aukos buvo beprasmės.
„Kaip tos kovos su žmonių orumą žeminusia sistema rezultatas, užgimė sąmoningų ukrainiečių tauta. Sąmoningų. Dėl prasidėjusio hibridinio karo, Krymo okupacijos ir kovos su Putino Rusija, užgimė patriotiškų ukrainiečių tauta. Mes rusų kalbos nebetapatiname su „rusišku“ mąstymu. Pažįstu daugybę rusakalbių Ukrainos patriotų“, - sakė O. Bogomolec.
Prezidento patarėja viliasi, kad aukos šalies pietryčiuose nebus beprasmės, ir Ukraina sugebės atsitiesti.
„Mes tuos žmones (Maidano aukas – DELFI) vadiname „Dangaus šimtine“. Šiandien, deja, jų jau nebe šimtas – jau tūkstančiai žmonių žuvo už Ukrainos nepriklausomybę ir vientisumą. Bet tie žmonės į mus žvelgia iš Dangaus. Tai tie žmonės, kuriuos turime prisiminti. Tie žmonės, dėl kurių turime padaryti visas reikiamas permainas, kurias pradėjo Maidanas. Kitaip negalėsime nei gyventi, nei miegoti ramiai – suprasdami, kokią kainą sumokėjo jie, kad mes būtume laisvi“, - teigė O. Bogomolec.