Sausio 7 dieną prokurorai paskelbė, kad atrastas neregistruotas AB „Grigeo Klaipėda“ vamzdis, kuriuo tyčia biologiškai nevalytos nuotekos keliavo į marias. Maisto ir veterinarijos tarnyba jau sausio 9 dieną ėmė rinkti iš žvejų laimikį, šis netrukus buvo pristatytas į laboratorijas.
Penktadienį, sausio 24 dieną, Maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovas Antanas Bauža pasidalijo išvadomis, kurių sulaukė iš tyrimus atlikusios laboratorijos.
„Iš Kuršių marių buvo surinkti sterkų, karšių, kuojų ir žiobrių mėginiai. Iš Baltijos jūros priekrantės surinktas šviežių strimelių, dar kitaip vadinamų Baltijos silkėmis, mėginys. Mėginiuose ieškota sunkiųjų metalų, dioksinų visumos ir organinių pesticidų. Atlikus tyrimus Maisto ir veterinarijos tarnybos Rizikos vertinimo institute taršos nenustatyta“, – dėsto A. Bauža.
Pašnekovas primena, kad, pagal dar vienus tyrimus, atliktus kiek anksčiau, vis dar neatšaukta grėsmė dėl Baltijoje sugaunamų menkių.
„Iš senesnių metų Baltijos menkių kepenys uždraustos vartoti dėl padidėjusio dioksino kiekio. Dabar menkių tyrimų neatlikome, šiuo metu nevyksta jų žvejyba, bet 2015 metais atlikto tyrimo metu buvo nustatytas padidėjęs dioksino kiekis. Draudimas nėra atšauktas“, – paaiškino A. Bauža ir pridūrė, kad kita šių žuvų mėsa nėra draudžiama vartoti.
Anksčiau DELFI kalbinti žvejai, tiekę žuvų tyrimams atlikti, dalijosi įvairiomis nuotaikomis. Vieni baiminosi, kad, jei ką aptiks, teks atsisakyti iš kartos į kartą perduodamo amato, kiti tikėjo, kad jokios taršos nebus rasta, mat sugaunamos žuvys periodiškai tiriamos.
Į Kuršių marias ir Baltijos jūra bei iš jų keliauja įvairių srovių. Žuvys iš Lietuvos nuplaukia ir į Rusiją, iš ten kai kurios vėl atplaukia į Lietuvos vandenis. Į Kuršių marias atkeliauja žuvų iš Nemuno, tad kur ilgą laiką mito žuvis, ją sugavus sunku pasakyti.