„Prezidentas nėra bendravęs su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais“, – Eltai perduotame komentare teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
„1989 m. Prezidentas dalyvavo tuometinės LSSR švietimo ministerijos paskelbtoje atrankoje dėl stažuotės Vokietijoje. Šiuo klausimu Prezidentas bendravo tik su LSSR švietimo ministerijos atstovais ir per juos – su Manheimo universitetu“, – komentare teigė patarėjas.
Praėjusią savaitę pasirodžius informacijai apie nutylėtą prezidento priklausymą Komunistų partijai, visuomenininkas Andrius Tapinas viešai kėlė klausimą, ar prezidentui, daugiau nei prieš 30 metų aplikavusiam gauti stipendiją studijoms Vokietijoje, neteko bendrauti su KGB pareigūnais. A. Tapinas viešai suformulavo 3 klausimus.
„1. Kelintais metais Nausėda aplikavo norėdamas gauti DAAD stipendiją studijoms Vakarų Vokietijoje? Su kuo vyko pokalbiai, kas turėjo patvirtinti tokią aplikaciją?
2. Ar narystė komunistų partijoje buvo privaloma sąlyga gauti leidimui tokiai stažuotei Vakarų Vokietijoje?
3. Ar prieš patvirtinant stipendiją Nausėda turėjo susitikimus su Sovietų Sąjungos KGB struktūra, jei taip – koks buvo pokalbių turinys? Ar buvo iškeltos kokios nors bendradarbiavimo sąlygos?“, – feisbuke rašė A. Tapinas.
Kaip anksčiau pranešė ELTA, apie nutylėtą prezidento priklausymą Komunistų partijai pirmasis paskelbė žurnalistas Dovydas Pancerovas. Dokumentai, kad 1988 m. prezidentas Gitanas Nausėda pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Prezidentūra patvirtino paviešintus faktus, tačiau kartu ir pareiškė, kad G. Nausėda prasidėjus Sąjūdžiui, Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.
Viešojoje erdvėje kilus rezonansui G. Nausėda išplatintame komentare žiniasklaidai pripažino, kad stojimas į partiją buvo jo jaunystės klaida. Prezidentas tvirtino, kad 1988 m. įstojo į Komunistų partiją, nes troško mokslininko karjeros.
Visgi, aiškindamas atskleistų faktų apie jo narystę Komunistų partijoje aplinkybes G. Nausėda prakalbo apie jo atžvilgiu vykdomą „politinę medžioklę“. TV3 televizijai šalies vadovas teigė, kad artėjant 2024 m. prezidento rinkimams jo kritikai vykdo prieš jį nukreiptas „tam tikras akcijas“.
Keletas šalies vadovo buvusių patarėjų žiniasklaidai patikino nežinoję, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai. Viena jų – Regina Statkuvienė. LRT radijui ji tvirtino, kad sužinojus apie nuslėptą prezidento biografijos detalę jai buvo „žmogiškai tikrai skaudu“. Be to, ji pripažino, kad nebūtų dirbusi Prezidentūroje, jeigu būtų žinojusi apie G. Nausėdos narystę partijoje.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Vilnius nesulaukė jokios užsienio valstybių lyderių reakcijos po to, kai paaiškėjo, jog šalies vadovas 1988 m. buvo įstojęs į Komunistų partiją.
Pasak patarėjos, šis prezidento biografijos faktas buvo gerokai labiau sureikšmintas šalies viduje. Visgi, A. Skaisgirytė pripažįsta nežinojusi apie G. Nausėdos praeitį komunistų gretose, tačiau, pažymi diplomatė, tai nebūtų keitę jos sprendimo prisijungti prie prezidento politinio pasitikėjimo komandos.
„Kol kas nebuvo jokios reakcijos. Manyčiau, kad tai yra faktas, kuris buvo labai sureikšmintas Lietuvoje, tačiau užsienyje nėra to atgarsio, koks jis buvo Lietuvoje“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė, klausiama, ar Prezidentūra sulaukė kokių nors atgarsių iš užsienio šalių apie praėjusią savaitę kilusį skandalą.
„Kodėl Lietuvoje jis buvo sureikšmintas – vėlgi, suprantame, kad artėjant prezidento rinkimams, kiekvienas politiko gyvenimo aspektas yra nagrinėjamas daug atidžiau“, – aiškino ji.
Visgi, šalies vadovo patarėja akcentavo, kad Komunistų partija ir jai priklausę asmenys „nebuvo vien juodai baltas dalykas“. A. Skaisgirytė priminė, jog dalis 1990 m. Kovo 11-osios akto signatarų taip pat buvo Komunistų partijos nariai, o Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimas nuo Maskvos, pasak jos, prisidėjo prie Sovietų Sąjungos griūties.
„Vis dėlto, tais metais – 1988-1989 m., dar iki nepriklausomybės paskelbimo – Komunistų partija nebuvo vien juodai baltas dalykas. Turbūt ką turėtume, bent vyresnė karta prisiminti: tie patys Komunistų partijos nariai labai aktyviai dalyvavo Sąjūdyje“, – nurodė šalies vadovo patarėja.
„Komunistų partijos nariai dėjo parašą ant Nepriklausomybės akto taip pat. Sakyčiau, mano galva, vienas iš esmingų įvykių, kuris įvyko su Lietuvos komunistais, tai, kad Lietuvos komunistų partija buvo pirmoji, kuri atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos (...) ir tuo būdu įnešė savo indėlį į Sovietų Sąjungos žlugimą“, – dėstė A. Skaisgirytė.
Tvirtina, kad žinojimas apie G. Nausėdos narystę Komunistų partijoje nebūtų pakeitęs sprendimo prisijungti prie patarėjų komandos
A. Skaisgirytė, kaip ir keli kiti buvę prezidento politinės komandos nariai, pripažino nežinojusi, kad G. Nausėda kadaise priklausė Komunistų partijai. Tačiau A. Skaisgirytė pabrėžė, kad žinojimas apie šalies vadovo praeitį nebūtų keitęs jos pasirinkimo dirbti Prezidentūroje.