Panaikinus teisinę apsaugą, atsivertų galimybė daug aistrų sukėlusias skulptūras nuo tilto nukelti, restauruoti arba pergabenti į kitą vieną.
Pastarąjį kartą sausio 13 d. šiuo klausimu susirinkusi taryba Kultūros paveldo centrui (KPC) pavedė pateikti ekspertinę išvadą dėl Žaliojo tilto skulptūrų vertingųjų savybių. KPC specialistai vasario pradžioje nusprendė, kad tiltas su skulptūromis šiuo požiūriu yra nevertintinas, todėl teisinė apsauga jam turi būti panaikinta vadovaujantis lapkritį kultūros ministro Šarūno Biručio pasirašytu įsakymu dėl sovietine ar nacistine simbolika pažymėtų objektų išbraukimo iš Kultūros vertybių registro.
KPC Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo tarybai taip pat siūlys į Kultūros vertybių registrą įtraukti mūšio vietą, kur 1655 metais kovėsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos kariuomenės. Mūšis vyko dabartinio Žaliojo tilto prieigose ir ant anksčiau čia stovėjusio tilto. KPC direktorius Virgilijus Kačinskas Eltai sakė, kad teisinė apsauga būtų taikoma netoli tilto esančiam reljefui, o ne pačiam tiltui.
Žaliasis tiltas į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas 1997 m. gruodžio 31 d. Skulptūrų grupės „Mokslo jaunimas“, „Taikos sargyboje“, „Pramonė ir statybos“ bei „Žemės ūkis“ ant tilto buvo pastatytos 1952 m. Prie kiekvienos skulptūros yra lentelės su trumpa informacija apie kūrinį ir jo autorių, taip pat aiškinamoji lentelė apie sovietų režimo nusikaltimus okupuotoje Lietuvoje.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė pernai teigė, kad, jei bus nuspręsta Žaliojo tilto skulptūras išbraukti iš saugomų kultūros vertybių registro, ką toliau su jomis daryti, turės nutarti Vilniaus miesto savivaldybė.