Paaiškino, kas iš tiesų vyko dvasias kvietusių moksleivių namuose

Ne piktų dvasių apsėdimas, o nakvišumas. Taip DELFI aprašytą penkių moksleivių siaubą po spiritizmo seanso paaiškino neurobiologas Mantas Puočiauskas.

Savo ateitį norėjusios sužinoti 5 abiturientės pasakojo, kad po spiritizmo seansų jų nuomojamame bute prasidėjo ir nesiliauja baisiai keisti dalykai.

Kaip rašė DELFI, mažame miestelyje merginos išsinuomojo trijų kambarių butą, nes gyveno toli nuo mokyklos, kaime. Vieną vakarą sumanė išsiburti su siūlu ir adata – išsikvietė dvasią, kad paklausinėtų apie ateitį, mokslus, meiles ir t. t.

Po savaitės viena iš merginų pasigedo rašiklio, kurį rado šaldytuve. Draugės pasijuokė, neva pokštas. Tačiau savaitgalį, visoms išsivažinėjus po namus, viena likusi abiturientė pradėjo girdėti žingsnius ir garsus, panašius į knarkimą.

Vonioje rado peilį

Iš pradžių to nesureikšmino, bet paskui ne tik ji, bet ir draugės pradėjo atkreipti dėmesį: kažkas lyg eina koridoriumi, prie pat ausies – dantų griežimą primenantis garsas. Pradėjo gesintis šviesa, užsidarinėti, atsidarinėti durys, tualete nusileisti vanduo.

Ne tik neurobiologijos, bet ir elektronikos, fizikos bei informatikos studijas baigusio M.Puočiausko teigimu, tai ne apsėdimas, o klasikinis lunatizmo atvejis.

„Po spiritistinių seansų vienai iš abiturienčių buvo indukuotas lunatizmas, todėl prasidėjus priepuoliui ji nunešė virtuvinį peilį į vonią, rašiklį padėjo į šaldytuvą, ir t. t., o atsibudusi nieko neprisimindavo ir labai išsigąsdavo radusi daiktus ne savo vietose“, – mano M. Puočiauskas.

Pasak jo, spiritizmo seansų dalyviams gana dažnai indukuojami lunatizmo (somnambulizmo, arba lietuviškai – nakvišumo) priepuoliai. Jų metu žmogus atsikelia iš lovos, perdėlioja daiktus iš vienos vietos į kitą, o atsibudęs ryte neatsimena, ką darė naktį ir labai nustemba radęs daiktus ne savo vietoje.

Į vieną kambarį susinešė lovas

DELFI aprašytos abiturientės buvo taip išsigandusio, kad į vieną kambarį susinešė lovas. Pradėjo ne tik girdėti garsus, bet ir matyti, tarsi kažkas koridoriumi pralekia. „Galima sakyti, kad tai įsikalbėjimas, bet jei visos penkios tą pati mato, kaip tada?“ – klausė istoriją papasakojusi mergina.

Kaip visos nutarė, kviesdamos dvasią jos prisikvietė vietos sau nerandančią kaimynų dvasią, mat prieš kelerius metus ten tėvas kirviu užkapojo du savo sūnus, o pats – pasikorė. Žmonės pasakojo, kad ten vis vaidendavosi, todėl niekas to buto nepirko. Taip ir stovėjo apleistas, nes „galų gale ir motina baigė gyvenimą tragiškai, viena likusi“.

„Gal ta nelaiminga besibastanti šeima mūsų bute ir vaidenasi?“ – svarstė nuomininkės. Jų bendraklasė problemą siūlė spręsti šventintu vandeniu, kurio visada namuose turėjo. Tačiau mergaitės tik juokais pašlakstė kambarius, pašiepiamai sakydamos: „Dvasia, varyk iš čia!”

Po to, ką patyrė kitą naktį ir pamatė iš ryto, juokai išgaravo.

Sulankstytas arbatinukas, sudraskyta staltiesė

„Išgirdome naktį, kad pradėjo cypti arbatinukas, nors visos buvome kambaryje ir niekas kitas negalėjo užkaisti vandens“, – pasakojo istorijos liudininkė.

Cypiančio arbatinuko fenomenui neurobiologas taip pat turėjo paaiškinimą. Kaip pastebėjo DELFI pašnekovas, arbatinukas pradeda cypti praėjus mažiausiai kelioms minutėms nuo įjungimo.

„Kol visos merginos miegojo, viena lunatizmo priepuolio metu nuėjo į virtuvę, įjungė arbatinuką ir sugrįžo atgal į lovą miegot. Po 10 minučių pradėjo cypti arbatinukas, kuris pažadino visas. Merginos atsibudo ir padarė klaidingą išvadą, kad arbatinuką atseit įjungė skraidanti piktoji dvasia. Nei viena mergina nesuprato, kad jį užkaitusi lunatikė po to atsigulė atgal į lovą“, – mano M. Puočiauskas.

Tačiau merginos klausė, kodėl visos girdėjo, pvz., barbenimą į stalą? Bijojo net nueiti į virtuvę pažiūrėti, kas ten. O ryte apstulbo pamačiusios visą susilanksčiusį, susitraukusį arbatinuką ir sukapotą staltiesę.

Tuomet jau visai išsigando: „Kai apčiuopiamai naikinami daiktai, atrodo, ir tau kyla tiesioginė grėsmė“.

Pasak moksleivių, namuose netgi kvapas pasikeitė – toks pridvisęs, lyg smirdančios burnos. Tačiau nuomoti kito buto nebuvo kaip, be to, kur garantija, kad išsikrausčius dvasia pasiliks namuose, o prie kurios neprilips?

Neurologas J. Fišas: ne viskas pažinu

Vilniaus šv. Roko ligoninės III ilgalaikio gydymo skyriaus vedėjui, neurologui Jokūbui Fišui savo praktikoje nėra tekę susidurti su žmonėmis, kurie kreiptųsi po spiritizmo seansų ir kitokių burtų. „Tokiais atvejais galbūt dažniau žmonės kreipiasi į psichiatrus, psichoterapeutus, psichologus“, – sakė gydytojas.

Versiją apie spiritizmo seansų išprovokuotą somnambulizmą gydytojas taip pat išgirdo pirmą kartą, tačiau patvirtino, jog vaikščiojimas ir kalbėjimas per miegus yra įtraukas į tarptautinę klasifikaciją, turi savo pavadinimą, terminą ir yra plačiai aprašytas.

„Stebint nakvišumą nustatyta, kad jis turi sąsajų su epilepsija. Darydami encefalogramą mes matome traukulinį aktyvumą. Tačiau kad tai turėtų kokių nors sąsajų su spiritizmu, dvasių prikėlimu – man neteko girdėti“, – sakė J. Frišas.

Neurologui tokia sąsaja kelia abejonių, tačiau „aišku, jog mums dar daug kas nepažinu“.

„Apie psichiką, sielos reikalus, dvasinius dalykus žinome labai mažai, be to, ne viskas racionaliai, materialistiškai paaiškinama. Yra labai daug metafizinių aiškinimų, Rytų medicinos požiūrių ir tai – daug sudėtingiau, nei mes mokėmės. Praktika rodo, kad gyvenimas ir žmogus yra sudėtingesnis, platesnis, įvairiapusiškesnis. Gali būti visokių sąsajų, tačiau aš labiau būčiau linkęs atskirti dvasinę sferą nuo fiziologinių, neurologinių dalykų“, – DELFI sakė gydytojas.

Jei tai piktoji dvasia, kaip ją atbaidyti?

Vienam iš kelių Lietuvoje egzorcistų, kunigui Arnoldui Valkauskui aprašyta situacija puikiai pažįstama ir net, galima sakyti, kasdieniška. Egzorcistas merginoms pirmiausia patarė prieiti išpažinties ir būtinai pasakyti, kad užsiėmė spiritizmu.

„Kartais būna, kad stipriau pasireiškia velnias, ne tik bildesiais, bet to nereikia bijoti. Svarbu pasižadėti daugiau į tai nelįsti ir neiti pas jokias būrėjas. Jeigu žmogus tvirtai eina tikėjimo keliu, dvasios pasitraukia. O jei nepasitraukia, tuos namus reikėtų pašventinti“, – DELFI komentavo Nacionalinės egzorcistų asociacijos narys.

Pasak kun. A. Valkausko, spiritizmas – vienas bjauriausių dalykų: „Čia ne žaidimai virgule ar zvambaliuku. Jei pasikvietei dvasią, tai ir bendrauk. Bet kad čia negeras dalykas, tai tikrai. Demono veikimas yra angeliškas – angelai minčių neveikia, bet sugeba sukurti tokią jausminę aplinką, kad žmogui pačiam į galvą ateina pavojingų minčių, gali kilti pyktis, įniršis, žmogus blogai jaustis, būti apimtas destrukcijos“, – įspėjo egzorcistas.

Nagrinėjo spiritizmo technikas

Neurobiologas M. Puočiauskas tvirtai laikosi kitokios pozicijos. Jo nuomone, spiritizmas ir lunatizmas – neabejotinai susiję.

„Žmonės, kurie tiki dvasių egzistavimu, galvoja kad dvasios tai tokie „debesėliai“, kurie gali skraidyt ore ir kurie gali sąveikaut su materialiais objektais – judint, mėtyt ar laužyt daiktus. Kad toks įsitikinimas yra klaidingas yra labai lengva parodyt nagrinėjant spiritizmo seansų technikas“, – DELFI kalbėjo M. Puočiauskas.

Jo aiškinimu, per spiritizmo seansą mediumas ima į ranką siūlą su adata ir laiko pakabintą adatą ore virš lapo, kuriame yra surašytos abėcėlės raidės. Po to, kai iškviečiama dvasia, ant siūlo kabanti adata pradeda judėti virš popieriaus lapo link abėcėlės raidžių, suformuodama žodžius ir sakinius.

„Esminis momentas, kad siūlą su adata būtinai turi laikyt gyvas žmogus. Nes jeigu jį pririši prie prie lempos, lubų, ar panašiai, adata su siūlu nepasijudins iš vietos. Teigiama, kad dvasios atseit mėto ir judina sunkius daiktus (spintą, stalą ir panašiai), tokiu atveju, pajudint siūlą su adata joms turėtų būt tikras menkniekis“, – pastebi neurobiologas.

Anot jo, spiritistinių seansų technikos akivaizdžiai įrodo, kad dvasios negali pajudint negyvų daiktų – nei viena dvasia nėra pajėgi pajudint adatą su siūlu iš vietos, jei tas siūlas pririštas prie negyvo daikto. Dvasia gali pasireikšt tiktais per judesius, kurios atlieka gyvas žmogus.

Kas iš tiesų judina adatą su siūlu

Atsakydamas į klausimą, kas gi judina adatą su siūlu, kurį laiko mediumas, M. Puočiauskas mini žmogaus sąmonei nepavaldžią judesių signalus į ranką siunčiančią žmogaus smegenų sritį.

„Smegenyse yra milijardai neuronų ir sąmonė nepajėgi kontroliuot visų jų veiklos. Psichologijoje ir psichiatrijoje šios sąmonei nepavaldžios smegenų sritys yra vadinamos pasąmone. Kai žmogus nueina miegot, sapno metu mato tėvą, motiną, sesę, brolį, draugą, pažįstamą ir t. t., su kuriais gali kalbėtis, bendraut, užduoti jiems klausimus, gaut atsakymus. Kitaip sakant, sapnų personažai elgiasi kaip atskiros nepriklausomos asmenybės, kurios yra nepavaldžios žmogaus pagrindinei asmenybei (t. y., sąmonei)“, – aiškino M. Puočiauskas.

Pasak jo, spiritizmo seansų technologijos įgalina žmogaus smegenyse esančias „nepriklausomas asmenybes“ mikrojudesių pagalba valdyt adatą su siūlu, tokiu būdu atverdamos bendravimą tarp žmogaus pagrindinės asmenybės (t.y. sąmonės) ir autonominių nepriklausomų zonų (taip vadinamosios pasąmonės).

„Reguliariai vykdant spiritizmo seansus autonominės smegenų zonos vis stipriau išlavina gebėjimą valdyt žmogaus kūną nepriklausomai nuo žmogaus sąmonės (pagrindinės asmenybės) – iš pradžių vien mikroskopiniai rankų judesiai. Vėliau jos tampa pajėgios valdyti visą kūną ir šis reiškinys vadinamas lunatizmu“, – savo teoriją aiškina DELFI skaitytojas.

Kaip pabrėžia M. Puočiauskas, dėl minėtų priežasčių prasidėjus lunatizmo priepuoliui žmogus atsikelia iš lovos, perdėlioja daiktus iš vienos vietos į kitą, atlieka visokius sudėtingus veiksmus, o atsibudęs ryte neatsimena ką darė naktį ir labai nustemba radęs daiktus ne savo vietoje.

„Tam kad neišprotėtų, žmogus turi susikurti paaiškinimą apie dalykus, vykstančius aplink, ir tada prisigalvoja „paaiškinimų“ kad tuos daiktus perdėliojo ar sulaužė piktoji dvasia kaip „debesėlis“ skraidanti po namus ar panašiai“, – mano M. Puočiauskas.

O ką apie tai manote Jūs? Pasidalinkite savo nuomone, patirtimi, papasakokite savo istoriją. Jos lauksime el.paštu [e-mail] su prierašu „Patirtis“ iki lapkričio 15 d. Geriausios istorijos autoriui atiteks tris knygos.