Pabėgę garsaus verslininko augintiniai visą kaimą sukėlė ant kojų: iš mūsų sodybų nieko neliks

Ignalinos rajone prie Žeimenio ežero gyvenantys žmonės labai nustebo, kai po jų kiemus ėmė bėgioti elniai. Delfi išsiaiškino, kad tai nėra iš miško pas žmones atbėgę gyvūnai. Lietuvoje žinomas verslininkas ir sportinių šokių šokėjas Justas Kučinskas šalia ežero turi sklypą, kuriame – laukinių žvėrių aptvaras. Tačiau šiuo metu jame laikyti elniai – tikrai ne aptvare.

Žmonės šaukiasi pagalbos

Į redakciją besikreipę žmonės pranešė, kad jau kelias savaites po jų kaimus ir apylinkes laksto daugybė elnių. Gyventojai sako, kad laukiniai žvėrys kelia didžiulę grėsmę, nes bet kada gali įvykti eismo įvykis – elniai vaikšto ir keliais.

„Situacija labai rimta. Elniai eina po kaimus ir trypia mūsų kiemus – gėlynus, daržus. Mes bijom, kad iš mūsų sodybų nieko neliks. Labai daug rūpesčių. Pažiūrėti į šiuos gyvūnus gražu, bet tai kelia didžiulę grėsmę. Jie atrodo kaip naminiai, nebijo žmonių“, – sakė su Delfi bendravęs vietos gyventojas. Jo vardas ir pavardė redakcijai žinomi.

Delfi šaltinis sakė pastebėjęs, kad gyvūnai atklydo iš kitame kaime esančio aptvaro. „Dabar laksto maždaug 40 patinų. O kur dar patelės? Šiaip Bajorų kaime yra aptvaras. Ten veikė sodyba, lankydavosi žmonės. Dabar jau lyg ir nebeveikia, tai gal tas žmogus tiesiog nutarė gyvūnus paleisti į laisvę? Bet juk tiesiog imti ir paleisti negalima. Labai neatsakinga“, – kalbėjo vietos gyventojas.

Be to, gyventojai sakė naktimis girdėję šūvius. „Naktimis kažkas šaudo. Turbūt brakonieriai bando nušauti tuos gyvūnus. Labai gaila, jei jie būtų nušauti“, – sakė gyventojas.

Sklypas – areštuotas

Delfi išsiaiškino, kad yra išduotas leidimas nelaisvėje laikyti laukinius viename iš prie ežero esančių sklypų. Registrų centro duomenimis, šio sklypo savininkas – Lietuvoje gerai žinomas sportinių šokių šokėjas, televizijos šokių projektų teisėjas, verslininkas J. Kučinskas.

Jo tėvas – Lietuvoje žinomas verslininkas Vidmantas Kučinskas, uždarosios akcinės bendrovės „Arvi ir ko“ valdybos narys, UAB „Arvi kalakutai“ vadovas.

Verslininko ir šokėjo valdomas sklypas yra Ignalinos rajone, Senųjų Bajorų kaime.

Peržiūrėjus Registrų centro duomenis matyti, kad tai yra didžiulis sklypas, kurio dydis – net 36,2994 ha.

Taip pat peržiūrėjus Registrų centro duomenis matyti, kad sklypas patenka į hidrografinio draustinio teritoriją, jame yra ir miško žemės.

Jeigu ne laukiniai žvėrys, verslininkas negalėtų apsitverti miško, nes, remiantis Lietuvoje galiojančiu Miškų įstatymu ir aplinkos ministro patvirtintomis Lankymosi miške taisyklėmis, miškų – privačių ir valstybinių – tverti negalima. Juose turi teisę lankytis visi norintys. Tačiau išimtis taikoma, kai nutariama laikyti laukinius žvėris. Tuomet savivaldybė turi teisę apriboti žmonių lankymąsi miške ir leisti tverti privatų mišką.

Tiesa, Registrų centro išraše yra nurodytas turto arešto faktas. Sklypą areštavo Viliaus apygardos teismas 2019 m. spalio 25 dieną. Taigi savininkui yra apribota disponavimo teisė.

Savivaldybė situaciją žino

Ignalinos rajono savivaldybės atstovas Simonas Kajėnas Delfi teigė, kad savivaldybė yra išdavusi leidimą apriboti žmonių lankymąsi teritorijoje.

„Jūsų minėtame sklype Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V2-337 „Dėl fizinių asmenų lankymosi laukinių žvėrių aptvaruose apribojimo“ apribotas fizinių asmenų lankymasis laukinių žvėrių aptvarų aptvertoje miško teritorijoje. Miško žemėje dydžiai nenurodyti. Šis apribojimas suteikiamas tada, kai asmenys miško žemėje ketina nelaisvėje laikyti laukinius žvėris, ir reikalingas norint gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, jį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra“, – teigė S. Kajėnas.

Anot jo, savivaldybė žino apie į laisvę patekusius gyvūnus. Tačiau tai, S. Kajėno teigimu, nėra pagrindas panaikinti leidimą tverti mišką. Be to, jis pridėjo, kad savininką teko paraginti elnius sugauti ir suvaryti atgal į aptvarą. Tačiau iki šiol tai nėra padaryta, nors jie į laisvę pateko jau prieš daug laiko.

„Savivaldybei žinoma, kad gegužės pradžioje Aplinkos apsaugos departamentas yra gavęs pranešimą, jog žvėrys ištrūko iš aptvaro, savininką buvo bandoma paraginti žvėris sugauti. Žvėrys šiuo metu turi savininką, kuris už juos privalo būti atsakingas. Pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį nelaisvėje laikyti natūraliai Lietuvos Respublikos teritorijoje paplitusių rūšių laukiniai gyvūnai, kurie ištrūksta į laisvę ir kurių savininkas per vieną mėnesį nuo ištrūkimo į laisvę dienos šių gyvūnų nesugauna, laikomi laisvėje gyvenančiais valstybei nuosavybės teise priklausančiais laukiniais gyvūnais. Pagrindo panaikinti įsakymą šiuo metu nėra. Jei Aplinkos apsaugos agentūra panaikintų leidimą, tuomet būtų panaikintas ir įsakymas“, – teigė Ignalinos rajono savivaldybės atstovas.

Pareigūnai aiškinsis, kiek žvėrių laikė verslininkas

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, norint laikyti laukinius žvėris, vien tik savivaldybės leidimo neužtenka. Dar reikia gauti Aplinkos apsaugos agentūros leidimą.

Agentūros atstovė Lina Gaidžiūnaitė Delfi informavo, kad toks leidimas yra išduotas.

„Atsakant į jūsų užklausą, pagal turimus duomenis, tuo metu veikęs Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (Utenos RAAD) yra išdavęs šiuos leidimus laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje Ignalinos rajone, Linkmenų seniūnijoje, Senųjų Bajorų v. s.: 2009-12-29 išduotas leidimas laikyti danielius ir tauriuosius elnius (20/4 vnt.), 2008-02-11 išduotas leidimas laikyti tauriuosius elnius ir danielius (43/98 vnt)“, – informavo L. Gaidžiūnaitė.

Tačiau vietos gyventojai mini kur kas didesnį gyvūnų skaičių, nei leista laikyti 2009 metais. Galbūt aptvare laikyta daugiau gyvūnų, nei buvo leidžiama? Šį klausimą Delfi uždavė Aplinkos apsaugos departamentui.

Oficialaus atsakymo departamentas dar nepateikė. Tačiau, neoficialiomis šaltinių žiniomis, departamentui situacija žinoma. Kaip informavo šaltiniai, sklypo savininkas yra informavęs Aplinkos apsaugos departamentą, kad iš aptvaro pabėgo gyvūnai. Taip pat gavome informacijos, kad savininkui skirtas terminas sugaudyti gyvūnus. O jei per tą laiką jis to nepadarys, gyvūnai taps valstybės nuosavybe.

Taip pat, kaip teigė šaltiniai, situaciją kontroliuoti padeda policijos pareigūnai. Esą jie prie kelių pastatė įspėjimus apie laisvėje bėgiojančius gyvūnus.

Delfi susisiekė ir su žemės sklypo savininku J. Kučinsku. Jis neigė gyventojų nuogąstavimus, kad žvėrys buvo paleisti specialiai.

„Man priklausančioje žemėje, aptvare, yra laikomi laukiniai gyvūnai. Gyvūnų savininkų atstovų esu informuotas, kad dalis gyvūnų prieš kelias savaites ištrūko į laisvę, ir šiuo metu dedamos visos pastangos bent dalį jų susigrąžinti. Pabėgę gyvūnai kelia rūpesčių ne vien kaimynams, bet ir man pačiam, ir tai yra labai nemaloni situacija“, – teigė J. Kučinskas.