Pabėgėliai teigia Latvijoje negalėję pragyventi dėl per mažų pašalpų ir žada nebegrįžti, jei padėtis nepagerės, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Latvijos verslo naujienas.
Latvijos valdžios pareigūnai kritiką pripažįsta, tad šis klausimas jau kitą savaitę bus svarstomas vyriausybės posėdyje.
Pabėgėliai tikina, kad jiems labai trūksta lėšų įsikurti Latvijoje bei čia pragyventi. Šiuo metu šeimos galvai metus mokami 139 eurai per mėnesį, kiti šeimos nariai kas mėnesį gauna dar po 97 eurus. Pinigai mokami tol, kol pabėgėliai Latvijoje įsikurs bei ras darbą, bet ne ilgiau kaip metus.
Vyriausybė svarstys galimybę kiekvienai pabėgėlių šeimai iš karto išmokėti 12 mėnesių pašalpą. Iki šešių mėnesių turėtų būti pratęsti ir valstybinės kalbos kursai. Be to, bus sudarytas katalogas laisvų darbo vietų, kur nebūtina mokėti valstybinę kalbą. Latvių pareigūnai pabrėžia, kad pabėgėliai iš šalies išvyksta ne dėl politinių, bet dėl ekonominių problemų, o Latvija darys viską, kad jie grįžtų.
Daugėja užsienio turistų
Ryga kasmet pritraukia vis daugiau užsienio turistų. Jų skaičius jau keletą metų gerokai viršija 2 mln. Nemažai užsienio turistų į sostinę atvyksta kruiziniais laivais. Šiais metais jau sulaukta beveik 90 laivų, kurie atgabeno per 100 tūkst. turistų. Svečiai Rygoje paliko beveik 200 mln. eurų.
Rygos uostas jau nebegali prižiūrėti visų kruizų laivų – jį būtina plėsti, tad jau parengtas uosto plėtros planas. Su juo šiuo metu susipažįsta užsienio ekspertai. Jeigu jų išvados bus palankios, Ryga uosto plėtrai iš ES gaus keliasdešimt milijonų eurų. Dalį lėšų žada skirti ir šalies vyriausybė.
Išplėtus uostą, jame kasmet bus papildomai prižiūrima per 50 kruizų laivų.
Šešėlinė ekonomika įsigali laidojimų versle
Šešėlinė ekonomika vis labiau įsigali Latvijos laidojimų versle. Apie tai praneša šalies žiniasklaida. Išsiaiškinta, kad per 150 laidojimo paslaugas teikiančių įmonių visiškai nemoka mokesčių. Šalies biudžetas dėl to kasmet patiria ne vieną milijoną eurų nuostolių.
Patikrinimo metu taip pat aptikta keliolikoje šalies gydymo įstaigų nelegaliai veikiančių laidojimo įmonių. Beveik visos jos susijusios su šių gydymo įstaigų vadovais – ten dirba jų artimieji.
Rygos Dūma buvo sudariusi specialią komisiją, kuriai pavesta išsiaiškinti, kokia padėtis laidojimo versle yra sostinėje, tačiau, pasak vietos televizijos, konkrečių rezultatų taip ir nesulaukta. Televizija daro išvadą, kad su nelegaliu laidojimo verslu glaudžiai susiję ir vietos valdžios pareigūnai.
Kodėl Valga stipresnė už Valką
Valka ir Valga – du Latvijos ir Estijos pasienyje esantys miestai: Valka priklauso Latvijai, Valga – Estijai. Tai – praktiškai vienas miestas, valstybės siena driekiasi jo gatvėmis. Estiškoji miesto dalis Valga ekonomiškai daug stipresnė, pasak analitikų, – dėl nuoseklių ekonomikos reformų. Valgoje kur kas didesni atlyginimai negu latviškojoje Valkoje.
Anot analitikų, įtakos estiškiesiems atlyginimams gali turėti netoliese esanti Suomija, kur ekonomikos padėtis dar geresnė. Valgos vadovai baiminasi, kad darbo jėga neišvyktų į Suomiją, ir moka gerokai didesnius atlyginimus.
Tuo naudojasi latviai. Maždaug penktadalis Valkos gyventojų ne tik dirba Valgoje, bet čia yra ir registruoti, nors realiai gyvena Latvijoje. Taip elgiamasi, kad latviams Valgoje būtų prieinamos ir medicinos paslaugos, kurios čia aukštesnės kokybės, be to pigesnės. Palankesnė ir mokesčių politika.
Minimalus atlyginimas Valgos įmonėse siekia 1 000 eurų per mėnesį, Valkoje – 350–400 eurų. Valgoje pigesni ir maisto produktai
Latviškosios Valkos vadovai pripažįsta, kad jų miestas išgyvena sunkų laikotarpį – ir darbo jėga, ir mokami mokesčiai atitenka kaimynams estams. Daug priekaištų išsakoma Latvijos vyriausybei, kad ji per mažai teisių suteikia regionams, vis mažiau skiriama lėšų jų plėtrai.