Joje - migrantai, kurie dar dieną prieš išpirko visus likusius į šį keltą. Kiekvienas keltas pastaruosius tris mėnesius iš Lesbo salos Mytilini uosto į Atėnus ar Kavalą išplaukia perpildytas.
Eilė prižiūrima griežtai ir bet koks atvykėlio iš arabų šalių nesupratimas palydimas pareigūno griežtu šūkiu ar stumtelėjimu.
Netrukus užsikuria galingo penkių aukštų kelto varikliai ir šis pajuda į dešimties valandų kelionę Kavalos miesto link.
Jame yra ir trys šio pasakojimo personažai sirai – Huseinas, Ahmadas ir Safukhan.
Mes jų paklausėme, kodėl jie pasirinko emigraciją vietoje kovos už savo šalį, kokius žmones sutiko pabėgėlių tarpe ir dar keletą klausimų.
Kelionė prasideda feisbuke
“Ar galėsiu po to pažiūrėti šią filmuotą medžiagą?” - klausia prieš video kamerą sėdintis Huseinas, keliaujantis iš Damasko. Uždavęs daug klausimų apie DELFI, vaikinas linkteli galvą kviesdamas užduoti pirmą klausimą.
“Turkijoje kelionei į Europą viską susiorganizuoti labai lengva – paslaugos ir aprašymai pasiekiami feisbuke. Tačiau dažniausiai žmonės, užsiimantys šiuo nelegaliu plukdymo verslu, patys tave susiranda ir siūlo savo paslaugas” - pasakoja siras, patekęs į Europą populiariausiu keliu.
Kelionė valtimi iš Turkijos į Lesbo salą jam kainavo standartišką kainą – 1100 JAV dolerių.
Šią pinigų sumą Huseinas uždirbo toje pačioje Turkijoje per vienerius metus. Jo kelionės tikslas – Vokietija.
Huseinas pasakoja, kad kontrabandininkai yra vieša paslaptis – jie veikia nekontroliuojami. Nors Turkijos valdžia tai žino, tačiau, anot jo, leidžia nelegaliai veikti ir taip šalyje neužlaikyti pabėgėlių.
Turkai Huseinui pasirodė labai korumpuoti: “Jie tarsi kontroliuoja pabėgėlius, tačiau tai labiau panašu į užsidirbimo šaltinį, nes mokėdamas kyšius gali judėti sklandžiai”.
Perspėja Europą
Jaunas kinematografijos studentas Ahmadas lenkia pirštus skaičiuodamas, kiek jo draugų pasiliko gyventi Sirijoje.
“Daugybė mano draugų sirų, klasiokų, jau yra Europoje. O savo pažįstamus bendraamžius, kurie pasiliko Sirijoje, galiu suskaičiuoti ant rankų pirštų. Jaunimo Sirijoje beveik nebeliko. Ten tik vyresni, kurie dėl kalbos barjero ar dėl sunkios kelionės negali išvykti” - pasakoja jaunas siras.
Su Ahmadu kalbame kelto viršutiniame aukšte esančioje kavinėje. Visą kelionės laiką, 10 valandų, eilės prie kelių kelte esančių kavinių ir barų netrumpėja. Migrantai čia perka sumuštinius, kavą, gaiviuosius gėrimus. Sumuštinis kainuoja 5-7 eurus, kava – 2-4.
Paklausiame Ahmado, kokius jis žmones mato tarp pabėgėlių: “Kuomet buvau Turkijos arešinėje, kartu su manimi buvo apie 500 pabėgėlių. Sirai buvo tik maža dalis, gal koks šimtas. Visi kiti atvykę iš kitų šalių, daugiausia Afganistano.
Žinote, kartais ir pats išsigąsdavau jų. Jie vartoja narkotikus pabėgėlių stovyklose, tarp jų egzistuoja organizuotas nusikalstamumas. Juk Afganistane, Irake veikia Al-Quaeda, kitos teroristinės organizacijos. Manau, ši migracijos krizė yra šansas ir pavojingiems žmonėms patekti į Europą.
Jūs turite kreipti dėmesį į tai.
Noriu jums (Europai) pasakyti – jūs turite kontroliuoti atvykstančius žmonės, nustatyti jų tapatybę. Aš mačiau labai daug irakiečių, afganistaniečių, kurie savo tikrus pasus keičia į padirbtus siriškus ir toliau meluoja esą jie karo pabėgėliai. Yra daugybė kontrabandininkų, kurie gali padaryti sirišką pasą už maždaug 600 JAV dolerių. Manau tai didelė problema Europai”.
Gimė su tušinuku, ne automatu
Prieš du mėnesius, kuomet Ahmadas pradėjo savo kelionę, Sirijos – Turkijos pasienis buvo uždaras pabėgėliams. Todėl vaikinas sumokėjo 350 JAV dolerių kontrabandininkui, kad jį pervestų į Turkiją. Po penkių nesėkmingų bandų kirsti pasienį Ahmadas buvo suimtas ir kelioms paroms uždarytas į areštinę.
Kitam, geriau informuotam ir pasirengusiam kontrabandininkui teko sumokėti dar 500 JAV dolerių.
Pabėgėlis suskaičiuoja, jog kelionė į Vokietiją jam kainuos apie 3000 eurų. Šiuos pinigus jis gavo, kuomet šeima nusprendė parduoti savo namą Sirijoje. Dalis jų buvo skirta kelionei, dalis – Ahmado tėčio vėžio ligos gydymui.
Vaikino migracijos priežastis – karas Sirijoje: “Esu Sirijos kurdas. Tame regione kur gyvenu nėra ramu: sukilėliai, ISIS, Al-Nusra frontas, Sirijos režimas, o dabar ir jai padedanti rusų kariuomenė.
Paklausėme Ahmado, kodėl jis nepasiliko ginti savo šalies. “Kiekvienas turi savo kelią. Aš negaliu imti ginklą ir žudyti. Nesu smurto šalininkas, esu pacifistas. Yra didelis skirtumas tarp žmogaus, kuris nori studijuoti ir to, kuris nori kovoti. Turiu stiprias ambicijas pabaigti savo studijas, labai noriu mokytis. Aš gimiau su tušinuku, ne su automatu” - atsako siras.
Jis taip pat pabrėžia, kad Sirijos konfliktas labai komplikuotas – daugybė fronto linijų, kova vieni prieš kitus. Tačiau keli Ahmado draugai pasirinko kitą kelią – jie kartu su kurdų pajėgomis kovoja prieš Islamo valstybės karius.
Siro žinutė Europai
Išgirdęs mūsų pokalbį su Ahmadu, prisistato dar vienas angliškai kalbantis siras.
Tai Safukhanas, kilęs iš Damasko rajono. Vyras kreipiasi į mus norėdamas perduoti trumpą žinutę Europos lyderiams,
“Pirmiausia noriu padėkoti, kad mus priimate bei suteikiate šansą pasijusti saugiai jūsų šalyse.
Esu siras ir noriu gyventi savo šalyje, kuri man brangi. Supraskite, ne savo noriu palikau namus.
Todėl prašau Europos lyderių padėti išspręsti konfliktą Sirijoje. Žinoma, esame jums dėkingi už prieglobstį, tačiau tai tik pasekmė. Mums reikia sprendimo jai.
Man patinka Europa bei jos žmonės, tačiau noriu gyventi su savo šeima, draugais, gyventi savo namuose ir man artimoje kultūroje” - prieš video kamerą kalba Safukhanas.
Vyras tikisi vykti į Jungtinę Karalystę, nes universitete studijavo britų literatūrą.