Lietuvoje ilgesniam laikui įsikurti ketinusio 29 metų I. Straškevičiaus istoriją neseniai aprašė nepriklausomas baltarusių portalas „Zerkalo“.
Jaunas vyras pasakojo, kad gyvendamas Baltarusijoje pusketvirtų metų dirbo pasieniečiu padidintos parengties padalinyje. Prieš pusantrų metų duodamas interviu baltarusių žurnalistui Ruslanui Kulevičiui I. Straškevičius pasakojo, kad jo darbas buvo gaudyti sienos pažeidėjus ir kontrabandininkus.
Tačiau 2019 metais vaikinas esą sukonfliktavo su vadovybe, todėl paliko tarnybą ir išvyko iš Baltarusijos. Nuo 2019 metų pradžios gyveno Lenkijoje, o 2022-aisiais nusprendė įsikurti mūsų šalyje.
Tokį sprendimą jis „Zerkalo“ aiškino priėmęs dėl to, kad jo mama gimusi Lietuvoje, čia yra giminaičių, kurie iškart pasiūlė darbą.
Baigiantis galioti darbo vizai I. Straškevičius kreipėsi į Migracijos departamentą dėl vizos pratęsimo ir leidimo gyventi Lietuvoje.
Tada esą ir prasidėjo problemos.
Gavo neigiamą atsakymą
„Po trijų su puse mėnesių atėjo neigiamas atsakymas. Motyvavo tuo, kad tarnavau pasieniečiu, dėl to buvau pripažintas pavojingu Lietuvai, – nurodyta, kad aš lojalus režimui, galiu būti šnipas“, – sakė jis.
Vaikinas pasakojo, kad Migracijos departamente jam neva paaiškino, jog jeigu paprašys politinio prieglobsčio, šie sprendimai gali būti pakeisti.
„Aš paklausiau, ar turėčiau sprendimą apskųsti, pasakė, kad ne“, – tikino jis.
Interviu dėl politinio prieglobsčio įvyko liepos 14 dieną, po pokalbio vaikinas sužinojo, kad turės apsigyventi Pabradės pabėgėlių centre, kaip jam pradžioje sakė – porą dienų.
„Kai Migracijos tarnybos darbuotojai mane ten nuvežė, ten pat ir sulaikė, buvo paimtas kompiuteris, telefonas“, – pasakojo jis. Dabar baltarusis teigia telefonu galintis naudotis tik 30 minučių per dieną.
Po poros dienų teismas leido I. Straškevičių suimti mėnesiui.
„Teisme buvo aiškinama, kad aš meluoju ir politinio prieglobsčio neva pasiprašiau jau po sulaikymo, nors buvo ne taip. Sakė, jog mane sulaikė, kad nesislapstyčiau. O ko man slapstytis, jei pats atvykau į Lietuvą, pats bandžiau legalizuotis ir paprašiau prieglobsčio? Čia mano giminės ir draugai“, – „Zerkalo“ kalbėjo jis.
Pabradėje vaikinas laukia teismo: apskundė Migracijos departamento sprendimą drausti jam penkerius metus atvykti ne tik į Lietuvą, bet ir į bet kurią kitą Europos Sąjungos (ES) šalį.
Baltarusis aiškino, kad jeigu jam tektų vykti į Baltarusiją, su juo susidorotų, nes yra dalyvavęs prieš Lukašenkos režimą vykusiose akcijose Lenkijoje, yra davęs keletą interviu.
Jis yra filmavęsis dokumentiniame filme apie A. Lukašenkos suorganizuotą migrantų krizę, kuriame taip pat filmavosi konservatorius Laurynas Kasčiūnas, – baltarusis neseniai jam parašė laišką prašydamas padėti.
Anot I. Straškevičiaus, Baltarusijoje jis yra ieškomas, prieš jį pradėta byla dėl rasinės, tautinės ar religinės neapykantos kurstymo, pas giminaičius nuolat lankosi milicija ir KGB pareigūnai.
Advokatė: Baltarusijoje jis būtų suimtas
Vaikino advokatė Elena Stankevičienė Delfi sakė, kad priimdamas sprendimą dėl baltarusio Migracijos departamentas visiškai nesigilino į jo asmenybę ir veiklą.
„Jis buvo eilinis pasienietis iš mažo miestelio, kinologas, dirbo su šunimi. Tik dėl to Migracijos departamentas padarė išvadą, neva jis gali tarnauti saugumui ar kitoms institucijoms, nors jau penkerius metus ES gyvena, nė karto nebuvo į Baltarusiją grįžęs ir su ja neturi jokių reikalų. Jis išvyko į ES, nes labai prieštarauja A. Lukašenkos valdžiai“, – kalbėjo ji.
Valstybės saugumo departamentas (VSD), kurio išvada rėmėsi Migracijos departamentas, pasak jos, taip pat situacijos išsamiai nenagrinėjo, bet nusprendė, kad vaikinas gali kelti grėsmę.
Anot teisininkės, jei teismas paliks galioti Migracijos departamento sprendimą, I. Straškevičiui nebus kitos išeities, kaip tik grįžti į Baltarusiją.
„Ten jis iškart būtų suimtas“, – pabrėžė ji.
Migracijos departamento atstovas spaudai Rokas Pukinskas Delfi sakė, kad departamentas konkrečių atvejų nekomentuoja.
Karač: nėra faktų, kad jis šnipas
Lietuvoje gyvenantiems baltarusiams talkinančios organizacijos „Mūsų namai“ tinklapyje yra paskelbta peticija, kuria prašoma solidarizuotis su I. Straškevičiumi.
„Mūsų namų“ vadovė O. Karač Delfi sakė, kad šalies saugumą ginti būtina, tačiau Lietuvos pasirinktas būdas jai esą nesuprantamas.
„Mes visi čia norime saugumo, bet sakyti, kad Baltarusijos pilietis kelia grėsmę Lietuvai tik dėl to, kad buvo pasienietis... Jei būtų kokių nors faktų, kad jis teikė duomenis KGB, tada nekiltų jokių klausimų, bet tokių faktų nėra. Teiginys, kad žmogus kelia grėsmę Lietuvai, skamba baisiai, iškart atrodo, kad šis žmogus yra KGB šnipas“, – kalbėjo organizacijos vadovė.
Ji „keistoku požiūriu“ pavadino Lietuvos institucijų norą išsiųsti žmogų vien dėl to, kad šis praeityje buvo pasienietis ar tarnavo kariuomenėje.
Pašnekovė neslėpė, kad baltarusių diaspora Lietuvoje neretai tampa Baltarusijos KGB taikiniu, bet jei žmogus praeityje tarnavo kariuomenėje ar buvo pasienio pareigūnas, nereiškia, kad jis labiau pasiduos verbavimui.
„Manęs tai neįtikina, KGB gali užverbuoti bet ką, tam nebūtina tarnauti armijoje. Jie gali užverbuoti moterį, paauglį, senuką, močiutę. Tai gali būti ir lietuvis, ką rodo Manto Danieliaus istorija“, – pabrėžė pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Baltarusijos režimui nėra skirtumo, kur žmogus dalyvavo prieš A. Lukašenką vykusiose akcijose, – pačioje Baltarusijoje ar kitoje šalyje, režimas tokį žmogų esą vertina vienodai, ir pačioje Baltarusijoje jo tikrai laukia susidorojimas.
„Deja, dalyvavę akcijose grįžti negali, – pabrėžė ji. – Išsiųsdami baltarusius mes visų pirma dirbame Baltarusijos propagandai, kuri gali sakyti – pažiūrėkite, ką daro Lietuva.“
Jurkonis: baltarusiai kartais piktnaudžiauja
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Vytis Jurkonis Delfi akcentavo, kad prieglobstis suteikiamas tik tiems asmenims, kurie gali įrodyti, jog jie persekiojami dėl politinių motyvų, ar pagrįsti, jog tokio persekiojimo grėsmė yra reali.
Pasak jo, pasaulinė praktika įvairiose šalyse skiriasi, bet prieglobstį dėl politinių motyvų įprastai gauna mažesnioji prašančių žmonių dalis.
„Baltarusių atžvilgiu Lietuvoje tas nuošimtis gerokai didesnis. Bet kyla klausimas, kodėl žmonės, kurie Europoje gyvena jau kelerius metus, nusprendžia keisti savo statusą, kas juos čia persekioja?“ – klausė jis.
Maža to, pasak V. Jurkonio, leidimo gyventi Lietuvoje netekę žmonės neprivalo grįžti į Baltarusiją – jie gali vykti į Armėniją, Sakartvelą, Turkiją, Juodkalniją.
„Tai, kad Lietuva skeptiškai žiūri į buvusius pareigūnus, buvo deklaruota nuo pat pradžių, nuo 2020 metų. Dėl šios priežasties Lenkijoje, o ne Lietuvoje susikūrė BYPOL – buvusius Baltarusijos pareigūnus vienijanti organizacija. Negalima bendravardiklinti ir sakyti, kad visi gauna neigiamus atsakymus, – ne visi“, – pabrėžė jis.
Anot pašnekovo, Migracijos departamento gegužės statistika rodo, kad iš 39 pateiktų prieglobsčio prašymų net 21 buvo Baltarusijos piliečio.
Vien gegužę Lietuva prieglobstį suteikė 99 baltarusiams. Tiesa, anot jo, buvo ir 4 neigiami atsakymai, o šešių asmenų prašymų svarstymas nutrauktas
„Reikia rodyti visą paveikslą ir jei yra neigiamų atsakymų, nagrinėti, ar tai lėmė techninės priežastys, o galbūt yra kitų priežasčių“, – pabrėžė jis.
Konkretų I. Straškevičiaus atvejį, politologo nuomone, reikėtų vertinti bendrame kontekste, o jis Lietuvoje toks, kad mūsų šalis buvo ir išlieka atvira represuotiems baltarusiams, bet reikia pasakyti ir tai, kad kai kurie baltarusiai kartais piktnaudžiauja šiuo atvirumu.