Grėsė gyventi prie žvakių
Maždaug prieš savaitę ji kreipėsi į DELFI redakciją, nes tikėjosi, kad jos istorija bus paviešinta ir galbūt žmonės paaukos šiek tiek pinigų, darbdaviai pasiūlys darbą.
DELFI rašė, jog Gitana viena augina 9 ir 12 metų gabias mergaites, kurios lanko muzikos mokyklą, skina laurus tarptautiniuose konkursuose. „Tikrai nesu asociali, neprižiūrinti vaikų, girtaujanti, atvažiuokite ir patikrinkite. Tačiau vis tiek patekau į tokią situaciją, kad tiesiog esu priversta nusižeminti ir prašyti pagalbos, nes nebežinau, kaip išsikapstyti“, – neseniai pasakojo moteris.
Paskutinis signalas, kuris ją paskatino kreiptis į DELFI redakciją, parašyti pagalbos prašymą, buvo netikėti svečiai iš elektros energiją tiekiančios bendrovės.
„Už elektrą nemokėjau kelis mėnesius, susidarė 200 eurų skola, todėl vyrai atvažiavo paprasčiausiai mums nutraukti jos tiekimą. Dar šiaip taip išsiderėjau, kad palauktų dvi savaites. Tiek turiu laiko grąžinti skolą“, – kalbėjo Gitana.
Visos jos ir dviejų dukrų pajamos – 264 eurai per mėnesį. Tiek moteris prisiteisė alimentų dukroms iš buvusio vyro.
Ieškojo bet kokio darbo
Gitanai – 42 metai. Moteris 10 metų dirbo banke: ir konsultante, ir sekretore. Tačiau kai 2009 metas prasidėjo krizė, ji buvo atleista ir nuo tada nuolatinio darbo neranda. Gitana yra registruota Darbo biržoje, tačiau bedarbės pašalpos negauna. Jai nepriklauso ir socialinė pašalpa, nes retkarčiais ji dirba įvairius darbus pagal terminuotą sutartį, o tada vertinamas pajamų, tenkančių šeimai dydis, ir jis keliais eurais viršija normas, todėl jokios pašalpos neskiriamos.
Darbo ji nesikrato. „Galėčiau dirbti ir valytoja, bet niekas niekur nepriima. Galėčiau dirbti ir už minimalų atlyginimą, nes tai vis tiek būtų stabilios pajamos, kurios mūsų šeimai labai reikalingos. Kiekvieną dieną skaitau darbo skelbimus, siuntinėju CV, tačiau nieko. Anądien apėjau visas Šiaulių bulvare esančias kavines, klausiau, gal reikia nors indų plovėjos – nieko. Kažkodėl visi darbdaviai ieško neįgaliųjų, nes, matyt, už juos gauna subsidijas iš valstybės. Dirbti galiu ir noriu, nereikia man pašalpų, bet nebežinau, kaip tą darbą susirasti“, – dar visai neseniai krimtosi Gitana.
„Pati ne kartą esu aukojusi vaikas, seneliams. O dabar tokia situacija, kad pati turiu prašyti pagalbos. Tikrai nėra labai malonu taip daryti, bet tiesiog nebežinau, kaip elgtis. Tam, kad išsikapstyčiau iš skolų, ir antstoliai neatimtų buto šiuo metu reikia apie 1000 eurų. Ir, aišku, man reikia darbo, nes tikrai noriu būti savarankiška, tinkamai pasirūpinti savo dukromis. Todėl ir parašiau DELFI laišką, nes tikiuosi, kad yra gerų žmonių, kurie mane supras ir gal nors šiek tiek padės. Mums su dukroms išsivadavimas iš skolų būtų didžiausia Kalėdų dovana“, – graudinosi Gitana.
Sulaukė ir pinigų, gavo ir darbą
DELFI skaitytojai neliko abejingi Gitanos istorijai – moteris pastaruoju švyti džiaugsmu. „Kai sekmadienį DELFI portale buvo publikuota mano istorija, per vieną dieną sulaukiau 200 SMS žinučių, kuriose žmonės prašė atsiųsti banko sąskaitą, kad galėtų paaukoti pinigų. Per šią savaitę geri žmonės jau paaukojo apie 3000 eurų, todėl pasidengiau visas skolas, dukroms galėsiu nupirkti kalėdinių dovanėlių, dar liks šiek tiek pinigų pragyventi. Esu maloniai nustebinta, kad aplink mus yra tiek daug gerų žmonių. Žinoma turėjau viltį, jog sulauksiu kažkokios paramos, bet tikrai nesitikėjau, kad žmonės bus tokie dosnūs. Visiems jiems esu labai dėkinga, net nežinau, kaip galėčiau jiems visiems atsidėkoti – pasakyti „ačiū“ tikrai yra per mažai, nes visi tie žmonės sukūrė stebuklą. Kalėdas pasitiksime be skolų, be baimės, jog ateis antstoliai ar išjungs elektrą“, – iš jaudulio ašaras vos tramdė Gitana.
Paklausta, kokias sumas žmonės aukojo, pašnekovė teigė, jog sumos buvo įvairios – ir 10, ir 250 eurų. „Paskambino moterėlė, pensininkė, ji sako, kad padės, bet gali duoti tik 10 eurų. Toks gerumas paliečia bet kokias stygas, jaudina iki ašarų. Labai dosniai aukojo emigrantai“, – pasakojo Gitana.
Anot jos, svarbiausia ir tai, kad nuo sausio 4-osios ji pradeda dirbti. „Nežinau, ar tai sutapimas. Kai pasirodė straipsnis, man paskambino iš vienos gamybos įmonės, į kurią buvau siuntusi savo gyvenimo aprašymą ir pasiūlė darbą. Dirbti pradedu iškart po Naujųjų metų. Nors atlyginimas ir bus minimalus, tačiau tai bus stabilios pajamos – dukroms ir man tikrai užteks. Be to, dabar esu kupina vilties, kad gyvenimas tik gerės. Darbas – tai pirmas didelis žingsnis į priekį gerovės link. Labai stengsiuosi, kad galėčiau kilti karjeros laiptais, kad didėtų atlyginimas, kad daugiau niekada nebereikėtų prašyti paramos, o pati galėčiau padėti kitiems“, – kalbėjo Gitana.